🧶 𝗟𝗶𝗲𝗽𝗼𝘀 𝟯𝟬 𝗱., 𝟭𝟰 𝘃𝗮𝗹., Alytaus kraštotyros muziejuje vyks Panevėžio kraštotyros muziejaus parodos „Juostų pynimo tradicija: žmonės ir spalvos“ uždarymas ir edukacinė juostų pynimo popietė su Etninės kultūros skyriaus vedėja Lina Viliene.
🧶 Parodoje „Juostų pynimo tradicija: žmonės ir spalvos“ eksponuojami šiuolaikiniai Aukštaitijos juostų pynėjų darbai.
🧶 Juostos – gausiausiai išlikusi senųjų audinių grupė. Jos puošia lietuvių tautinius kostiumus, dažnai ir kitus šventinius ar kasdieninius rūbus, juostas dovanoja, naudoja vestuvių, krikštynų, laidotuvių apeigose, kasdienėje buityje. Tik Aukštaitijai būdingos išskirtinės senos kilmės pintinės juostos, jau tapusios šio regiono reprezentaciniu ženklu.
🧶 Muziejuose saugomi seniausi pintinių juostų iš vilnonių siūlų pavyzdžiai datuojami XIX a. pabaiga, tačiau, manoma, kad nesudėtingos jų gamybos technikos šaknys siekia dar prieš mūsų erą gyvavusias Pamarių ir Narvos kultūras.
🧶 Nors juostos pirmiausia skirtos sujuosti bei puošti drabužius ir aksesuarus – sijonus, prijuostes, pasijonius, kojines, marškinius, galvos dangą, apavą, jomis rišami ir lauknešiai, krepšiai ar net vystyklai. Per vestuves aukštaitė nuotaka apdovanodavo juostomis vyro giminę ir, reikšdama pagarbą, aprišdavo jomis vartus, šulinį, padėdavo svarbiose namų vietose ir kt.
🧶 Aukštaitės juostas tebepina pirštais iš vilnonių siūlų (metmenų), kurių spalvos atitinka kitus vilnonius kostiumo audinius: žalios ir raudonos derinį papildo ir geltoni, tamsiai violetiniai, rožiniai, balti ar juodi tonai. Pagal pynimo techniką juostos skirstomos į dvinyčio (eglinis arba rombinis) ir milinio eglinio ar milinio kryžinio pynimo.
🧶 Šiandien atgimstant tautiniam kostiumui, juostos vėl grįžo į madą. Kaip seniau, taip ir dabar pynimo tradicija perduodama iš kartos į kartą, dažniausiai moterų, tačiau į veiklą įsitraukia ir vyrai.
Kviečiame šio amato džiaugsmą patirti ir jus!
