Žemaitė nebūtų tylėjusi.
Ji nebūtų bijojusi.
Ji nebūtų pramiegojusi.
Ir mes netylėsime.
Spalio 5 d., nuo 11 val., rinkimės prie Žemaitės paminklo –
prisiminti, jog kūryba yra pasipriešinimas.
Čia netikėtai susitiks dvi iniciatyvos.
Dvi skirtingos kūrybos formos, dvi nepažįstamos, bet giminingos trajektorijos.
Jų susikirtimo taške – idėjos taps kūnu, o balsas – laisvės įrodymu.
11 val.
LMTA elektroninės muzikos ansamblio performansas „TU, ŽMOGAU, MANĘS NEGIRDI“
Eksperimentinė improvizacija, kurioje balsas ir poezija susipina su muzika, garsai iškraipomi ir perdirbami tol, kol praranda savo ribas, ir lieka tik vienintelis jausmas – desperatiškas troškimas būti išgirstam, kai žodžiai nebeatskiriami nuo triukšmo.
Joris Vaškys,
Gabija Žvirdauskaitė,
Martyna Puskunigytė,
Kajus Orda,
Gabrielė Baubaitė
12 val.
GARSIAI IŠTARTŲ ŽODŽIŲ SUKILIMAS
Išleistas šauksmas – gydo, keičia, transformuoja.
Atsinešk eilėraštį – savo,
ar tokį, kuris tau skauda, įkvepia ar verčia susimąstyti.
Gal tą, kurį myli. Gal tą, kurio nekenti.
Imk mikrofoną į rankas
ir perskaityk jį garsiai.
Garsiai ištartas žodis jungia.
Garsiai ištartas žodis kuria valstybę.
Garsiai ištartas žodis, tai drąsa ginti.
O mes turime ką ginti.
Gal tai paskutinis kartas, kai buriamės laisvi.
O gal – paskutinis kartas, kai burtis dar reikia.
Nes po to mes jau būsime vienas balsas.
Ir tylėti nebeišeis.
/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\/\
Po skaitymų – jungsimės prie visame mieste vyksiančio M. K. Čiurlionio „Jūros“ klausymo ir spontaniškų protesto akcijų.
Renginys taikus. Netoleruojame smurto ar provokacijų.
Viskas, ką atsinešame – tai žodžiai, orumas ir drąsa kalbėti.
Renginys bus filmuojamas ir fotografuojamas.
