Besibaigiant metams, o kartu ir mūsų antrajam dideliam projektui, kviečiame į dviejų dalių renginį – kartu pasidžiaugsime šių metų „derliumi“, pasidalinsime mūsų veiklų užkulisiais, papasakosime, kaip sekėsi įgyvendinti visus šiųmečius užmojus ir kviesime klausytis aktualios ir svarbios diskusijos su kviestiniais svečiais „Palikti neverta karpyti. Kur dėtum kablelį?“ bei dalyvauti jos filmavime! 🎥
Labai nekantraujame pamatyti jus – „Parėdzymų“ bendruomenę! 🤗 Taip taip, mūsų pagrindinė veikla yra filmų kūrimas, audinių fotosesijos ir to, ką sukūrėm, viešinimas, pasakojimas apie tai, ką fiksuojam. O visus filmus bei fotopasakojimus dovanojame mūsų platformą sekantiems, audimu ir tradiciniais raštais besidomintiems žmonėms. Jūs nuolat stebit mus ir mūsų veiklas, o mes neturim progos jūsų pamatyt, pažint ir išgirst. Taigi šis susitikimas – puiki tam proga. 🥰 Laukiame kiekvieno iš jūsų!
𝟏-𝐨𝐣𝐢 𝐫𝐞𝐧𝐠𝐢𝐧𝐨 𝐝𝐚𝐥𝐢𝐬
🔴 𝐒𝐮𝐬𝐢𝐭𝐢𝐤𝐢𝐦𝐚𝐬 𝐬𝐮 „𝐏𝐚𝐫𝐞̇𝐝𝐳𝐲𝐦𝐮̨“ 𝐤𝐮̄𝐫𝐞̇𝐣𝐚𝐢𝐬
🤲🏻 Pasidalinsime ir nuotraukomis, ir pasakojimais, ir audinių atsivešime. Kviečiame ir jus atsinešti ir savo turimų rankų darbo audinių – būtų smagu juos ne tik pamatyti, bet ir išgirsti, kas juos išaudė. Kartu pasidžiaugsime tuo neįkainojamu rankų darbu, šeimos palikimu. 🫶🏻
Iki pat 2025 m. pabaigos įgyvendiname nemažos apimties projektą, skirtą šilinių dzūkų audimo tradicijai. 💪🏻 Deja, sparčiai tuštėjant kaimams, šią tradiciją baigiame prarasti, o šimtmečius kauptai žinių bazei gresia išnykimas. Taigi, platformą „Parėdzymai“ ir sukūrėme tam, kad dzūkių audėjų puoselėti raštai ir audimo technika neišnyktų užmarštyje, o surastų savo vietą mūsų visų kasdienybėje.
𝐏𝐞𝐫 𝐬̌𝐢𝐮𝐨𝐬 𝐦𝐞𝐭𝐮𝐬:
🙌🏻 👵🏻 Įamžinome 6 šilų dzūkų kaimų audėjas – iš tų susitikimų gimė 10 dokumentinių filmų. Juose moterys pasakoja apie audimą ir rodo, komentuoja savo per gyvenimą išaustus audinius. Filmus pamažu skelbiame savo YouTube kanale.
🙌🏻 🎞 Sukūrėme dokumentinį filmą „Še tau, boba, ir Devincinis! Altorėlių rėdzymo tradicija Rudnios parapijon“.
🙌🏻 📽 Dar vienas didelis darbas – 6 mokomųjų filmų ciklas, kuriame mokoma austi aštuonianyčius divonus (supažindinta su 3 ir 4 dalių raštais).
🙌🏻 📷 Daug dėmesio skyrėme šilų dzūkų kaimų auksarankių išaustų audinių fotografavimui. Aukščiausia kokybe įamžiname divonus, abrūsus, takus bei kitus audinius, o nuotraukomis nuolat dalinamės savo socialiniuose tinkluose.
𝟐-𝐨𝐣𝐢 𝐫𝐞𝐧𝐠𝐢𝐧𝐨 𝐝𝐚𝐥𝐢𝐬
🔴 𝐃𝐢𝐬𝐤𝐮𝐬𝐢𝐣𝐚 „𝐏𝐚𝐥𝐢𝐤𝐭𝐢 𝐧𝐞𝐯𝐞𝐫𝐭𝐚 𝐤𝐚𝐫𝐩𝐲𝐭𝐢. 𝐊𝐮𝐫 𝐝𝐞̇𝐭𝐮𝐦 𝐤𝐚𝐛𝐥𝐞𝐥𝐢̨?“
Po trumpos pertraukėlės antrąją vakaro su „Parėdzymais“ dalį skirsime diskusijai, kurios temai, mūsų manymu, dabar privalome skirti dėmesio. 🤓 Atsižvelgdami į vis populiarėjantį autentiškų audinių (lovatiesių, rankšluosčių ir kt.) antrinį panaudojimą profesionalioje bei mėgėjiškoje kūryboje ir stebėdami dėl to vis dažniau socialiniuose tinkluose kylančias konfliktines diskusijas, nutarėme, kad reikia įvairiapusiškai apžvelgti senųjų audinių perdirbimo į naujus objektus priežastis, grėsmes, galimybes ir alternatyvas! ✂️
Diskusija suteiks gilesnių žinių apie namudinius audinius, jų specifikas, vertę, padės geriau suprasti įvairius požiūrius į antrinį jų panaudojimą ir tokios kūrybos vertinimus. Tikime, kad įkvėpsime kūrybingiems ir pasvertiems sprendimams! 😊
𝐃𝐢𝐬𝐤𝐮𝐬𝐢𝐣𝐨𝐬 𝐝𝐚𝐥𝐲𝐯𝐢𝐚𝐢:
🔺 𝐈𝐧𝐠𝐚 𝐒𝐤𝐫𝐢𝐩𝐤𝐚𝐢𝐭𝐞̇ – menininkė, kostiumo dizainerė, projekto „My historical grandma’s mode of life“ autorė. Pasidalins patirtimi kuriant kostiumus iš senų, rankomis austų audinių (divonų, abrūsų), tvarumo principais ir savo požiūriu į senųjų audinių pritaikymą šiuolaikiniame dizaine.
🔺 𝐉𝐨𝐥𝐚𝐧𝐭𝐚 𝐑𝐢𝐦𝐤𝐮𝐭𝐞̇ – dailininkė, stilistė ir kostiumo dizainerė, prekės ženklo „LT Identity“ įkūrėja ir savininkė. Pasidalins patirtimi kuriant „LT Identity“: ieškojimais, vizijomis ir lietuviško identiteto apmąstymu šiuolaikinėje madoje dirbant tiek su autentiškais, rankų darbo audiniais, tiek kuriant naujas interpretacijas.
🔺 𝐌𝐢𝐥𝐝𝐚 𝐕𝐚𝐥𝐚𝐧𝐜̌𝐢𝐚𝐮𝐬𝐤𝐢𝐞𝐧𝐞̇ – Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato kultūros programų vadovė, VU Istorijos fakulteto doktorantė. Pasidalins savo, kaip nematerialaus kultūros paveldo specialistės, dirbančios paveldo pažinimo ir aktualizavimo srityje, požiūriu į senųjų audinių pritaikymą šiuolaikiniame dizaine.
🔺 𝐑𝐚𝐬𝐚 𝐒𝐭𝐚𝐧𝐞𝐯𝐢𝐜̌𝐢𝐮̄𝐭𝐞̇ – istorikė ir etnologė, Alytaus kraštotyros muziejaus Etnografijos-ikonografijos skyriaus vedėja, katalogų „Dzūkų divonai“ ir „Dzūkų abrūsėliai“ sudarytoja. Pasidalins savo, kaip muziejininkės, žiniomis ir požiūriu į senųjų audinių antrinį panaudojimą šiuolaikinėje kūryboje, taip pat papasakos, kaip didžiausias Dzūkijoje muziejus renka senosios tekstilės pavyzdžius, iš kur juos gauna bei kaip saugo.
🔺 𝐌𝐢𝐧𝐝𝐚𝐮𝐠𝐚𝐬 𝐑𝐚𝐬𝐢𝐦𝐚𝐯𝐢𝐜̌𝐢𝐮𝐬 – audėjas, šilų dzūkų audimo tradicijos perėmėjas ir tęsėjas, „Parėdzymų“ bendraįkūrėjas. Pasidalins savo patirtimi, papasakos, kiek valandų ir dienų darbo reikia įvairiems audimo etapams, kiek vidutiniškai turėtų kainuoti šiandien naujai audžiami diminiai ar kiti tradiciniai audiniai, apžvelgs audimo tradicijos būklę Šilų Dzūkijoje.
🔻 Diskusiją moderuos 𝐑𝐚𝐦𝐢𝐧𝐭𝐚 𝐁𝐞𝐫𝐳̌𝐚𝐧𝐬𝐤𝐲𝐭𝐞̇ – dizainerė, prekės ženklo „Forests & Meadows“ kūrėja, „Parėdzymų“ bendraįkūrėja.
🔻 Dalyvausiantys renginyje diskusijos pabaigoje taip pat galės įsitraukti užduodami klausimus ar pasidalindami savo įžvalgomis.
🔴 🔴 🔴 🔴 🔴
☕ „Miesto laboratorijoje“ veiks kavinė, tad siūlome rinktis jau nuo 17.00, kad spėtumėte pasirinkti staliuką, patogiai įsitaisyti, o norintys – užsisakyti gėrimų ar ko kito.
🕰 Renginio pradžia 17.30 val.
🙌🏻 Įėjimas laisvas.
📷 Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama, o jam pasibaigus užfiksuota medžiaga skelbiama viešai.
👛 Projektą „Platformos „Parėdzymai“ tęstinė veikla: šilų dzūkų audimo tradicijos dokumentavimas ir aktualizavimas“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos r. savivaldybė.
🫣 Jei dabar tik pirmąkart apie mus išgirdote ir susidomėjote, 𝐤𝐯𝐢𝐞𝐜̌𝐢𝐚𝐦𝐞 𝐬𝐞𝐤𝐭𝐢 „𝐏𝐚𝐫𝐞̇𝐝𝐳𝐲𝐦𝐮𝐬“ ir nepraleisti mūsų rengiamų pasakojimų apie dzūkų audimo tradiciją ir tradicinius audinius:
Facebook:
https://www.facebook.com/dzuku.divonai
Instagram:
https://www.instagram.com/paredzymai/
YouTube: https://www.youtube.com/@paredzymai6516
Also check out other Entertainment events in Vilnius, Arts events in Vilnius, Literary Art events in Vilnius.
