Taip paprasta, kad darosi įtartina. Tai kur čia šuo pakastas?
Naujausioje Tomo Daukšos parodoje susitinka 21 šuo ir 21 gėlė. Visi šunys egzistavę tikrovėje ir kai kurie tebeegzistuojantys, įvairiausiais būdais patekę Tomo prieglobstin. Dalis benamiai, pabėgę ar šeimininkų paklaidinti, dalis atsiradę kitais linksmais būdais (pvz., gauti kaip priedas prie tėvų įsigytos sodybos), dalis iš prieglaudos, tačiau visi labai mylėti. Laukiniais 90-aisiais Palangoje gatvėse palaidi šunys buvo įprastas reiškinys. Taip per savo amžių menininkas yra auginęs 21 šunį, su kiekvienu puoselėjęs savitą ryšį.
Parodoje menininko šunys susitinka tokie, kokie yra išlikę prisiminimuose. Kai kurie prisiminimai neišsamūs, likę tik kažkurios labiausiai įsiminusios šuns savybės, todėl ir nutapyti taip, lyg kliaujantis pirmo prisiminimo įspūdžiu ar jausmu. Švelnūs kailiukai, drėgni snukučiai, pasitikinčios akys - mielumo ir švelnumo komplektas, kurio nereikia bandyti paaiškinti, nes meilė tarp žmogaus ir šuns yra paprasta.
Viską sukomplikuoja gėlės. Menininkas tapo gėles taip kaip ir šunis, lyg tai būtų gėlių portretai, ir priskiria kiekvienam po vieną. Beveik visos gėlės - būdingos kaimo darželiams ar želdiniams, sukultūrintos. Taigi grynaveislės gėlės ir negrynaveisliai šunys, kurie reprezentuojami greta kaip buvęs augintinis ir jam skirta dovana. Tačiau toks gretinimas kelia įtarimą. Po šia paprasta forma justi abejonė dėl šiuolaikinio dvikojo santykio su gamta, jo beatodairiškų pastangų formuoti ir keisti natūralų būvį į kažką tobulesnio, galinčio kilstelėti dvikojį simbolinio statuso ir evoliucijos laipteliais.
Tomo Daukšos paroda “Šunys ir gėlės” - tai pasakojimas apie ryšio su kitomis būtybėmis žavesį ir vertybines komplikacijas. Kaip ir ankstesnėje menininko kūryboje, po išoriniu infantilumu ir vėjavaikiškumu glūdi susirūpinimas giliau slypinčiais reiškiniais ir sistemomis, rūšių sąveika ir pasinaudojimu. Sykiu “Šunys ir gėlės” per daug nemoralizuoja, menininkui pasilikus teisę į motyvacijos paprastumą (kai tiesiog myli gyvūnus ir tapai juos dėl to, kad taip sugalvojai).
Tomas Daukša (g. 1988) – jaunosios kartos menininkas, 2019 m. įgijęs menų daktaro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2009 m. aktyviai dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir svetur, surengė personalinių parodų. Kūryba pristatyta tarptautinėse šiuolaikinio meno mugėse ir pagrindinėse Lietuvos šiuolaikinio meno institucijose.
Paroda galerijos erdvėse, Šv. Brunono Bonifaco g. 12, veiks iki gegužės 25 d. Parodos atidarymas vyks gegužės 8 d., 18 val. Parodos atidaryme visų lauksime kartu su šunimis!
Galerijos darbo laikas: IV–VI 16:00–19:00, VII 14:00–17:00.
Tekstas Jolanta Marcišauskytė - Jurašienė.
Grafikos dizainerė Eglė Kirlytė.
Galerijos rėmėjai Lietuvos kultūros taryba, Villniaus savivaldybė, TopColor, Copy Pro.
_________
It’s so simple, it almost feels suspicious. So where is the dog buried?
In Tomas Daukša’s latest exhibition, 21 dogs and 21 flowers come together. Every dog once existed in real life, and some still do – each finding their way into Tomas’ care through various twists of fate. Some were homeless, some strayed or were abandoned by their owners, and some arrived in unexpected ways (one, for instance, came as an unexpected “addition” to the homestead his parents bought). Others came from shelters, but all were deeply loved. In the wild 1990s, stray dogs were a common sight on the streets of Palanga, and over the course of his life, the artist has cared for 21 dogs, forging a unique bond with each one.
In the exhibition, Tomas’ dogs are presented as they survive in his memory. Some recollections are incomplete – only the most vivid features remain, so they are painted based on the impression or feeling of a first memory. Soft fur, moist noses, trusting eyes: a mixture of tenderness and sweetness that needs no explanation, because the love between a human and a dog is simple.
Flowers, however, complicate things. Tomas paints flowers in much the same way he paints dogs – as portraits – pairing each flower with a dog. Nearly all the flowers are common to village gardens or cultivated flower beds. Purebred flowers and mongrel dogs are shown side by side, as former pets and gifts assigned to each of them. Yet this juxtaposition stirs suspicion. Beneath its simple surface, one senses a deeper doubt about modern humanity’s relationship with nature – a restless urge to reshape and refine the natural world into something “better”, thereby elevating human status in the symbolic hierarchy of evolution.
Tomas Daukša’s exhibition Dogs and Flowers tells a story about the beauty and the tangled value systems embedded in our connections with other beings. As in his previous work, behind the apparent playfulness and lightness lies a concern with deeper phenomena: the systems of interaction and exploitation between species. Yet Dogs and Flowers resists heavy-handed moralizing; the artist preserves the right to simple motivations – like loving animals, and painting them simply because he wishes to.
Tomas Daukša (b. 1988) is a contemporary artist belonging to the young generation of Lithuanian creators. He earned his Doctor of Arts degree from the Vilnius Academy of Arts in 2019. Since 2009, he has been actively participating in group exhibitions both in Lithuania and internationally, and has held several solo exhibitions. His work has been featured at international contemporary art fairs as well as major Lithuanian contemporary art institutions.
The exhibition will be on display at the gallery space (Šv. Brunono Bonifaco St. 12, Vilnius) until May 25. The opening will take place on May 8, 6 p.m.
Everyone is welcome to attend the opening — feel free to bring your dogs along!
Gallery opening hours: IV–VI 16:00–19:00, VII 14:00–17:00.
Text by Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė
Graphic design by Eglė Kirlytė
Supported by the Lithuanian Council for Culture, Vilnius City Municipality, TopColor and Copy Pro.
Also check out other Arts events in Vilnius, Exhibitions in Vilnius.
