Kviečiame rugpjūčio 16 d. kartu ieškoti psichodelikos aukštaitiškose sutartinėse bei elektronine folk muzika keičiant sąmonės busenas, taip pat mėgaujantys legalių psichoaktyvių žolelių kokteiliais ir pirtimi Dzūkijoje. Švęskime vasarą!
----
Renginį ves:
https://www.facebook.com/ida.sevelkaityte
----
Kaina:
65 Eur iki gegužės 9 d
85 Eur po gegužės 9 d.
Į kainą įeina: nakvynė sodyboje, legalios psichoaktyvios žolelės, pirtis, vakarienė, muzikinė programa, žygis į mišką.
Registracija:
+37069201221 (Whatsapp, Viber, Telegram, Signal)
+37063515713 (Telefonu)
----
— Apie sutartines
Sutartinės – lietuvių tradicinės muzikos fenomenas, itin sena polifonijos forma, atsiradusi dar iki Lietuvos krikšto. Bendras siekis tarpusavyje derėti bei sutarti ir nulėmė sutartinių pavadinimo kilmę. Būdingas visoms sutartinėms bruožas – vienalaikis skirtingų melodijų ir tekstų skambesys. Sutartinės – tai sinkretinio (aut. past. skirtingų religijų elementų susiliejimas, sujungimas) meno rūšis, atsispindinti žodžio, muzikos ir šokio ryšį. Pati sutartinė savo struktūra artima mantrai, kuri kaskart kartojama.
Psichodelinei patirčiai būdingas stulbinantis anksčiau nežinomų proto aspektų suvokimas arba kūrybinis proto, išsivadavusio iš tariamai įprastų pančių, veržlumas. Psichodelinės būsenos - tai daugybė patirčių, įskaitant suvokimo pokyčius, tokius kaip haliucinacijos, sinestezija, pakitusios sąmonės būsenos arba sutelkta sąmonė, mąstymo modelių pokyčiai, transo arba hipnozės, taip pat mistinės būsenos.
Klausytojas, beklausydamas sutartinių, patiria savotišką transą. Tai įvyksta nuolatinės tolygios ritmo pulsacijos dėka, kuris yra vienas iš pagrindinių sutartinių muzikos bruožų. M. K. Čiurlionis yra pastebėjęs, kad ritmo monotonija – tai viena iš svarbiausių lietuviškų dainų ypatybių.
Teisingai giedant (visas posmas įkvėpimu) smegenims šiek tiek trūksta deguonies, todėl sutartinės svaigina, tarsi dalyvautumėte holotropinio kvėpavimo sesijoje. Taip būdavo bendraujama ir su dvasiomis. Ritualinis dainavimas neatsiejamas nuo ritualams skirtų vietų.
Tradicinėje Lietuvos kaimo sodyboje buvo ne viena santykį su erdve, jos slepiamomis paslaptimis ženklinanti vieta. Tai ir kiemas, ir sodas, ir šulinys, ir vartai, ir, žinoma, ugniakurai, kurių būta bent kelių skirtingų paskirčių pastatuose. Vienas iš jų – pirtyje, kuri net keletu požiūrių yra sakralus pastatas. Joje vyko ne tik eilinis savaitinis maudymasis, švarinimasis, bet būdavo ir gimdoma, gydomos ligos, marinami ligoniai. Joje vyko krikštynų, brandos apeigos, apeiginis jaunamartės ir gimdyvės prausimas. Pirtis buvo ir suėjimų, stiprinančių bendruomenės ryšius, vieta. Pirties dvasia lietuvių kultūroje nedaug skyrėsi nuo Pietų Amerikos Temazcal tradicijų.
You may also like the following events from Psichonautai:
|
