Paroda „Dymaxion“ atidaroma gegužės 9 d. 17:30 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC) ir veiks iki birželio 8 d.
Dalyvaujantys menininkai: Agata Orlovska, Deividas Valentukonis ir Mantas Valentukonis.
Ekspozicijų salė, ruošiama remontui, atvėrė lubų konstrukcijas su matomais metaliniais tinklais, laidais, vėdinimo angomis ir aliuminio struktūromis. Šie elementai tapo ne tik parodos dalimi, bet ir aktyviu kontekstiniu veiksniu, atspindinčiu skaitmeninio ir fizinio pasaulių sankirtą bei postindustrinės architektūros metaforą virtualiai realybei.
Parodos pavadinimas „Dymaxion“, sukurtas futuristo Buckminster'io Fuller'io, reiškia maksimalų efektyvumą su minimaliomis energijos sąnaudomis. Ši idėja atsispindi ir parodos struktūroje, kurioje technologijos ir menas susilieja į naujas sąveikos ir prasmės formas.
Esminė parodos jungtis – medžiagiškumas. Laidai tampa skaitmeninės transliacijos nervais, įaugdami į fizinę erdvę. Vaizdo žaidimo projekcija ant lenktos sienos primena kosminės stoties langą, o Stanisławo Lemo „Soliaris“ vandenyno aprašymai bei XVIII a. Frantzo Antono Mesmerio gyvūninio magnetizmo teorijos išryškina energijos, materijos ir emocijų tarpusavio ryšį.
Aliuminis šioje parodoje tampa postindustrinės medžiagos metafora – lengvas, bet tvirtas, jis primena alcheminius metalus, tokius kaip gyvsidabris, ir įkūnija transformacijos idėją. Iš lydytų automobilių detalių sukurti reljefai tampa naujais informacijos sluoksniais, susisiejančiais su Manto Valentukonio tapybos abstrakcijomis.
Agatos Orlovskos instaliacija „Neišeik švelniai į laibąją naktį“ tyrinėja žmogaus ir technologijos tarpusavio priklausomybę – saulės energijos moduliai, įprastai naudojami lauke, čia eksponuojami be natūralios šviesos, o vienintelis energijos šaltinis – pats lankytojas.
Deivido ir Manto Valentukonių instaliacijoje „Lady Died“ susilieja ritualas ir technologinė iliuzija. Prisikėlimo ir išnykimo motyvai siejasi su slavišku vaikystės žaidimu „Panatchka pomerla“ – kolektyvinio tikėjimo ir pasąmonės išraiška.
Manto Valentukonio tapyba parodoje tampa tašku, kuriame susikerta medžiagiškumas, skaitmeninis suvokimas, industrinė atmintis ir mitologinė vaizduotė. Skaidrumo, šviesos lūžio ir sluoksniuotumo motyvai atspindi ne tik vizualinį pasaulį, bet ir informacinės erdvės procesus. Jo kūryba susišaukia su pagrindinėmis parodos temomis – ritualu, transformacija ir liminalumu.
/EN/
The exhibition “Dymaxion” opens on May 9 at 6 PM at the Klaipėda Culture Communication Center (KKKC) and runs until June 8.
Participating artists: Agata Orlovska, Deividas Valentukonis, and Mantas Valentukonis.
The first-floor gallery, currently undergoing renovation, will feature exposed ceilings with visible metal grids, wiring, ventilation ducts, and aluminum structures. These elements become part of the exhibition itself, reflecting the intersection of digital and physical realms and evoking post-industrial architecture as a metaphor for virtual reality.
The title “Dymaxion,” coined by futurist Buckminster Fuller, refers to achieving maximum efficiency with minimal energy. This principle is echoed in the exhibition’s structure, where technology and art merge into new forms of interaction and meaning.
Materiality is central to the exhibition. Wires become digital nerves, embedding virtual processes into physical space. A projected video game image on a curved wall evokes a space station window, while references to Stanisław Lem’s “Solaris” and Franz Mesmer’s theories of animal magnetism suggest a fluid, interconnected energy between matter, perception, and emotion.
Aluminum plays a symbolic role as a post-industrial material—light, strong, and transformative. Reliefs made from melted car parts become new media surfaces, resonating with the layered abstractions in Mantas Valentukonis’ paintings.
Agata Orlovska’s installation “Do Not Go Gently Into That Good Night” explores human-technology interdependence, using solar modules activated by the presence of the viewer. In “Lady Died,” Deividas and Mantas Valentukonis combine ritual and illusion, referencing a Slavic childhood levitation game to explore collective belief and transformation.
Mantas Valentukonis’ paintings bring together materiality, digital perception, industrial memory, and mythic imagination. His work reflects the exhibition’s core themes: ritual, transformation, and liminality.
You may also like the following events from Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras:
Also check out other
Exhibitions in Klaipeda,
Arts events in Klaipeda,
Fine Arts events in Klaipeda.
