E n g l i s h b e l o w
𝑀𝑎𝑛𝑜 𝑎𝑘𝑦𝑠 𝑝𝑟𝑖𝑝𝑟𝑎𝑡𝑢𝑠𝑖𝑜𝑠 𝑝𝑟𝑖𝑒 𝑠̌𝑒𝑠̌𝑒̇𝑙𝑖𝑢̨, 𝑝𝑟𝑖𝑒 𝑡𝑟𝑎𝑝𝑢𝑚𝑜, 𝑝𝑟𝑖𝑒 𝑛𝑢𝑜𝑙𝑎𝑡𝑖𝑛𝑖𝑜 𝑏𝑢𝑑𝑟𝑢𝑚𝑜. 𝑇𝑜𝑑𝑒̇𝑙, 𝑘𝑎𝑖 𝑧̌𝑖𝑢̄𝑟𝑖𝑢 𝑖̨ 𝑣𝑦𝑟𝑜 𝑘𝑢̄𝑛𝑎̨, 𝑛𝑒𝑚𝑎𝑡𝑎𝑢 𝑚𝑎𝑟𝑚𝑢𝑟𝑖𝑛𝑖𝑜 𝑖𝑑𝑒𝑎𝑙𝑜. 𝑀𝑎𝑡𝑎𝑢 𝑜𝑑𝑎̨, 𝑘𝑢𝑟𝑖𝑜𝑗𝑒 𝑡𝑒𝑙𝑝𝑎 𝑙𝑎𝑖𝑘𝑎𝑠. 𝑀𝑎𝑡𝑎𝑢 𝑣𝑒𝑛𝑎𝑠, 𝑘𝑢𝑟𝑖𝑜𝑠 𝑝𝑢𝑙𝑠𝑢𝑜𝑗𝑎 𝑛𝑢𝑜𝑣𝑎𝑟𝑔𝑖𝑢, 𝑖𝑟 𝑟𝑎𝑢𝑚𝑒𝑛𝑖𝑠, 𝑘𝑢𝑟𝑖𝑒 𝑘𝑎𝑟𝑡𝑎𝑖𝑠 𝑙𝑎𝑏𝑖𝑎𝑢 𝑝𝑟𝑖𝑚𝑒𝑛𝑎 𝑖𝑠̌𝑘𝑟𝑒𝑖𝑝𝑡𝑎̨ 𝑠̌𝑜𝑘𝑖̨ 𝑛𝑒𝑖 𝑗𝑒̇𝑔𝑜𝑠 𝑖̨𝑟𝑜𝑑𝑦𝑚𝑎̨.
𝑆𝑡𝑒𝑏𝑖𝑢 𝑖𝑟 𝑖𝑛𝑡𝑦𝑚𝑖𝑢𝑠 𝑏𝑢𝑣𝑖𝑚𝑜 𝑘𝑎𝑟𝑡𝑢 𝑓𝑟𝑎𝑔𝑚𝑒𝑛𝑡𝑢𝑠, 𝑖𝑟 𝑛𝑢𝑝𝑙𝑒̇𝑠̌𝑡𝑎𝑠 𝑘𝑎𝑢𝑘𝑒𝑠, 𝑘𝑢𝑟𝑖𝑜𝑚𝑖𝑠 𝑣𝑦𝑟𝑎𝑖 𝑑𝑒𝑛𝑔𝑖𝑎 𝑠𝑎𝑣𝑜 𝑡𝑟𝑎𝑝𝑢𝑚𝑎̨. 𝑉𝑖𝑠 𝑟𝑎𝑛𝑑𝑢 𝑝𝑒̇𝑑𝑠𝑎𝑘𝑢̨, 𝑘𝑢𝑟𝑖𝑢𝑜𝑠𝑒 𝑖̨𝑠𝑝𝑎𝑢𝑠𝑡𝑎 𝑖𝑟𝑜𝑛𝑖𝑗𝑎, 𝑜 𝑘𝑖𝑡𝑢𝑟 – 𝑠̌𝑣𝑒𝑙𝑛𝑢𝑚𝑎𝑠, 𝑘𝑢𝑟𝑖𝑠 𝑔𝑎𝑙𝑖 𝑏𝑢̄𝑡𝑖 𝑑𝑎𝑢𝑔 𝑠𝑡𝑖𝑝𝑟𝑒𝑠𝑛𝑖𝑠 𝑢𝑧̌ 𝑏𝑒𝑡 𝑘𝑜𝑘𝑖̨ 𝑟𝑎𝑢𝑚𝑒𝑛𝑖̨.
𝐼𝑠̌ 𝑚𝑎𝑛𝑜 𝑝𝑒𝑟𝑠𝑝𝑒𝑘𝑡𝑦𝑣𝑜𝑠 𝑣𝑦𝑟𝑜 𝑘𝑢̄𝑛𝑎𝑠 𝑛𝑒̇𝑟𝑎 𝑛𝑒𝑖 𝑖𝑑𝑒𝑎𝑙𝑎𝑠, 𝑛𝑒𝑖 𝑝𝑎𝑠𝑙𝑎𝑝𝑡𝑖𝑠 – 𝑗𝑖𝑠 𝑦𝑟𝑎 𝑧̌𝑒𝑚𝑒̇𝑙𝑎𝑝𝑖𝑠, 𝑘𝑢𝑟𝑖𝑎𝑚𝑒 𝑝𝑎𝑧̌𝑦𝑚𝑒̇𝑡𝑜𝑠 𝑘𝑜𝑣𝑜𝑠 𝑑𝑒̇𝑙 𝑗𝑎𝑢𝑡𝑟𝑢𝑚𝑜 𝑖𝑟 𝑝𝑟𝑎𝑙𝑎𝑖𝑚𝑒̇𝑗𝑖𝑚𝑎𝑖.
𝐽𝑢̄𝑠𝑢̨,
𝑙𝑒𝑝𝑢𝑠 (𝑙𝑜𝑡. 𝑘. – 𝑘𝑖𝑠̌𝑘𝑖𝑠)
◤◢◣◥◤◢◣◥◤◢◣◥◤◢
Spalio 14 d. 18 val. Kauno menininkų namų programoje „Nepadorūs vakarai. BMW“ – dviejų menininkių, Snieguolės Michelkevičiūtės ir Gerdos Paliušytės, parodos 𝐿𝑒𝑝𝑢𝑠 atidarymas netikėtoje erdvėje Žaliakalnyje, Zanavykų g. 25. Labai arti Žaliakalnio turgaus esanti erdvė – kažkada buvusio aktyvaus miesto turgaus dalis. Šiuo metu gali atrodyti, kad turgus ir jo apylinkės išgyvena tam tikrą tranziciją, štilį, bet ir toliau išlaiko bendruomenės susitikimų vietos funkciją, kuri labai svarbi ir šios parodos kontekste.
Paroda veiks iki lapkričio 25 d. IV–VII: nuo 15 iki 19 val. Zanavykų g. 25, Kaunas. Parodos lankymas nemokamas.
◤◢◣◥◤◢◣◥◤◢◣◥◤◢
Parodoje susitinka du skirtingi, bet į vieną perspektyvą susiliejantys žvilgsniai. Snieguolės Michelkevičiūtės ir Gerdos Paliušytės duetas nėra nuspėjamas ar savaime suprantamas tik dėl menininkių pasirinkimo fiksuoti išskirtinai vyrų* kūnus. Šiuo atveju, kad atskirti du labai savitus žvilgsnius pasitelkiamas žodis lepus, kuris lotynų kalboje reiškiantis laukinį kiškį ir lepus kaip būdvardis nusakantis lėtą, trapią, besimėgaujančią būseną.
Kiškis labiau priskiriamas Snieguolės Michelkevičiūtės santykiui su vaizduojamuoju. Beveik tris dešimtmečius kurtas ir pildytas žymiausias Snieguolės Michelkevičiūtės ciklas „Moteris apie vyrus“ rodo pačias įvairiausias santykio su vaizduojamuoju formas, kur rasime susimąstymo, įsijautimo, ironijos, paradiškumo ir demaskavimo. Per ilgus metus menininkė rinkosi skirtingus kūnus, kurie jai buvo artimi arba pasitikėjo Snieguolės žvilgsniu. Kūnai su nematomais modelių veidais Snieguolės Michelkevičiūtės fotografijose gali išsitęsti iki taško, kuriame gyvūniškumas ir žmogiškumas susipina ir tampa vienas kito variacija. Bet kiškis čia nebūtinai bailus, išsigandęs savo atvaizdo, o kaip tik ramus ir nebijantis savo kitoniškumo.
Tuo tarpu išryškinti arba vos įžiūrimi kūnų fragmentai Gerdos Paliušytės fotografijų cikle „Vaikinai ir mėlynos gėlės“ vieni kitus pratęsia sąveikaudami erdvėje kurią galime nujausti kaip labai intymią. Erdvė kaip fonas, kaip vieta lepumui išsiskleisti, Gerdos Paliušytės fotografijose atsiskleidžia kaip labai svarbus lygiavertis veikėjas. Kai kūnai jaučia erdvę – kūnas nebijo sąveikauti su neaiškia, persiliejusia ir plačiai išsidriekusia raudona dėme ar šviesos išdeginta spalvos derme. Svarbu, kad visos dermės kalbėtųsi ir susisiektų taip, kad galėtume pajusti intymų ir jautrų tarpusavio santykį. Taip parodoje lepumas prisijaukina laukinį kiškį (lot. k. lepus), kad galėtume leisti sau pabūti lepiems, atsipalaidavusiems ir atviriems netobulumui arba kitoniškumui.
◤◢◣◥◤◢◣◥◤◢◣◥◤◢
Parodą kuruoja: Agnė Bandžiūnaitė.
Projekto vizuali komunikacija: Kornelija Zizaitė.
Projektą „Nepadorūs vakarai. BMW“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Daugiau informacijos apie projektą: kmn.lt/veiklos/nepadorus-vakarai.
▋▋ E n g l i s h ▋▋
𝑀𝑦 𝑒𝑦𝑒𝑠 ℎ𝑎𝑣𝑒 𝑔𝑟𝑜𝑤𝑛 𝑢𝑠𝑒𝑑 𝑡𝑜 𝑠ℎ𝑎𝑑𝑜𝑤𝑠, 𝑡𝑜 𝑓𝑟𝑎𝑔𝑖𝑙𝑖𝑡𝑦, 𝑡𝑜 𝑡ℎ𝑒 𝑐𝑒𝑎𝑠𝑒𝑙𝑒𝑠𝑠 𝑒𝑑𝑔𝑒 𝑜𝑓 𝑣𝑖𝑔𝑖𝑙𝑎𝑛𝑐𝑒. 𝑆𝑜 𝑤ℎ𝑒𝑛 𝐼 𝑙𝑜𝑜𝑘 𝑎𝑡 𝑎 𝑚𝑎𝑛’𝑠 𝑏𝑜𝑑𝑦, 𝐼 𝑑𝑜 𝑛𝑜𝑡 𝑠𝑒𝑒 𝑎 𝑚𝑎𝑟𝑏𝑙𝑒 𝑖𝑑𝑒𝑎𝑙.
𝐼 𝑠𝑒𝑒 𝑠𝑘𝑖𝑛 𝑖𝑛 𝑤ℎ𝑖𝑐ℎ 𝑡𝑖𝑚𝑒 ℎ𝑎𝑠 𝑠𝑒𝑡𝑡𝑙𝑒𝑑, 𝑣𝑒𝑖𝑛𝑠 𝑡ℎ𝑎𝑡 𝑡ℎ𝑟𝑜𝑏 𝑤𝑖𝑡ℎ 𝑤𝑒𝑎𝑟𝑖𝑛𝑒𝑠𝑠, 𝑎𝑛𝑑 𝑚𝑢𝑠𝑐𝑙𝑒𝑠 𝑡ℎ𝑎𝑡 𝑠𝑜𝑚𝑒𝑡𝑖𝑚𝑒𝑠 𝑠𝑒𝑒𝑚 𝑙𝑒𝑠𝑠 𝑙𝑖𝑘𝑒 𝑝𝑟𝑜𝑜𝑓 𝑜𝑓 𝑠𝑡𝑟𝑒𝑛𝑔𝑡ℎ 𝑡ℎ𝑎𝑛 𝑙𝑖𝑘𝑒 𝑎 𝑏𝑟𝑜𝑘𝑒𝑛, 𝑓𝑎𝑙𝑡𝑒𝑟𝑖𝑛𝑔 𝑑𝑎𝑛𝑐𝑒.
𝐼 𝑐𝑎𝑡𝑐ℎ 𝑓𝑟𝑎𝑔𝑚𝑒𝑛𝑡𝑠 𝑜𝑓 𝑖𝑛𝑡𝑖𝑚𝑎𝑐𝑦, 𝑎𝑛𝑑 𝑡ℎ𝑒 𝑚𝑎𝑠𝑘𝑠 𝑡𝑜𝑟𝑛 𝑎𝑤𝑎𝑦 𝑤𝑖𝑡ℎ 𝑤ℎ𝑖𝑐ℎ 𝑚𝑒𝑛 𝑣𝑒𝑖𝑙 𝑡ℎ𝑒𝑖𝑟 𝑡𝑒𝑛𝑑𝑒𝑟𝑛𝑒𝑠𝑠. 𝐼 𝑠𝑡𝑢𝑚𝑏𝑙𝑒 𝑢𝑝𝑜𝑛 𝑡𝑟𝑎𝑐𝑒𝑠 𝑝𝑟𝑒𝑠𝑠𝑒𝑑 𝑤𝑖𝑡ℎ 𝑖𝑟𝑜𝑛𝑦, 𝑎𝑛𝑑, 𝑒𝑙𝑠𝑒𝑤ℎ𝑒𝑟𝑒, 𝑎 𝑠𝑜𝑓𝑡𝑛𝑒𝑠𝑠 𝑡ℎ𝑎𝑡 𝑐𝑎𝑟𝑟𝑖𝑒𝑠 𝑚𝑜𝑟𝑒 𝑓𝑜𝑟𝑐𝑒 𝑡ℎ𝑎𝑛 𝑎𝑛𝑦 𝑠𝑖𝑛𝑒𝑤.
𝑇𝑜 𝑚𝑒, 𝑡ℎ𝑒 𝑚𝑎𝑙𝑒 𝑏𝑜𝑑𝑦 𝑖𝑠 𝑛𝑒𝑖𝑡ℎ𝑒𝑟 𝑎𝑛 𝑖𝑑𝑜𝑙 𝑛𝑜𝑟 𝑎 𝑟𝑖𝑑𝑑𝑙𝑒—𝑖𝑡 𝑖𝑠 𝑎 𝑚𝑎𝑝, 𝑒𝑡𝑐ℎ𝑒𝑑 𝑤𝑖𝑡ℎ 𝑡ℎ𝑒 𝑏𝑎𝑡𝑡𝑙𝑒𝑠 𝑜𝑓 𝑠𝑒𝑛𝑠𝑖𝑡𝑖𝑣𝑖𝑡𝑦, 𝑎𝑛𝑑 𝑤𝑖𝑡ℎ 𝑡ℎ𝑒 𝑙𝑜𝑠𝑠𝑒𝑠 𝑡ℎ𝑎𝑡 𝑠ℎ𝑎𝑝𝑒 𝑖𝑡.
𝑇𝑟𝑢𝑙𝑦 𝑌𝑜𝑢𝑟𝑠,
𝐿𝑒𝑝𝑢𝑠 (𝐿𝑎𝑡𝑖𝑛: ℎ𝑎𝑟𝑒)
◤◢◣◥◤◢◣◥◤◢◣◥◤◢
On October 14 at 6 pm, as part of the Kaunas Artists’ House program, Obscene West. BMW, the exhibition Lepus by artists Snieguolė Michelkevičiūtė and Gerda Paliušytė will open in an unexpected space in Žaliakalnis, at Zanavykų g. 25B. Very close to the Žaliakalnis market, the space once formed part of the city’s bustling marketplace. Today, the market and its surroundings may seem to be experiencing a certain transition, even a stillness, but they continue to function as a community meeting place – a role highly significant in the context of this exhibition.
The exhibition will be on view until November 25, open Thursday to Saturday from 3 to 7 pm. The exhibition is free to visit.
◤◢◣◥◤◢◣◥◤◢◣◥◤◢
The exhibition brings together two distinct perspectives that merge into a single view. The duo of Snieguolė Michelkevičiūtė and Gerda Paliušytė is neither predictable nor self-evident merely because of their choice to focus exclusively on male* bodies. In this case, the word lepus is used to differentiate their unique approaches: in Latin, it means a wild hare, while in Lithuanian, as an adjective, it evokes slowness, fragility, and an indulgent state.
The hare is more closely linked to Michelkevičiūtė’s relationship with her subjects. For almost three decades, she has been developing her most significant cycle, Woman about Men, which reveals a wide spectrum of relationships with the portrayed: contemplation, empathy, irony, theatricality, and unmasking. Over the years, the artist chose bodies close to her or to those who trusted her gaze. In her photographs, the bodies with unseen faces can stretch into a point where animality and humanity intertwine and become variations of one another. Yet the hare here is not necessarily timid or frightened of its image, but rather calm and unafraid of its otherness.
Meanwhile, the highlighted or barely visible body fragments in Gerda Paliušytė’s photographic cycle Boys and Blue Flowers extend into one another, interacting within a space that we can sense as profoundly intimate. Space, as background and as a place for fragility to unfold, appears in her photographs as an equally important actor. When bodies feel the space, they are unafraid to interact with an ambiguous, overflowing, and widely spreading red stain, or with a light-scorched color blur. What matters is that all these modes converse and intertwine, allowing us to sense an intimate and delicate relationship. Thus, in the exhibition, fragility tames the wild hare (lepus), inviting us to be fragile, at ease, and open to imperfection and otherness.
◤◢◣◥◤◢◣◥◤◢◣◥◤◢
Curator: Agnė Bandžiūnaitė
Visual communication: Kornelija Zizaitė
The project Indecent Evenings. BMW is funded by the Lithuanian Council for Culture.
More information about the project: kmn.lt/projects/obscene-west.
You may also like the following events from Kauno menininkų namai / Kaunas Artists' House:
Also check out other
Exhibitions in Kaunas,
Music events in Kaunas,
Arts events in Kaunas.
