Ąžuolyno biblioteka, Žvaigždžių salė (Radastų g. 2)
Franceska Mann KAUNE
Dedikuojama kompozitoriui Anatolijui Šenderovui, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui, 80-ties metų sukakčiai paminėti.
Arkadijus Gotesmanas (idėjos autorius, perkusininkas)
Stefanija Nosovaitė (šokėja, choreografė)
Antanas Jasenkà (kompozitorius, elektronika)
Grupė menininkų festivalyje “IŠ ARTI” sukurs meninį projektą, skirtą Aušvice žuvusiai žydų kilmės lenkų šokėjai Franceskai Mann.
2019 m. netikėtai anapilin išėjusio kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo baletą „Franceska Mann“ žiūrovai išvydo „Baletų triptike”, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (premjera balandžio 26, 27, 30 d., choreografė - Edita Stundytė). Šio baleto pastatyme buvo susitelkta į pačios istorijos pasakojimą.
Šių metų festivalyje “IŠ ARTI” kūrėjų komanda nori susitelkti ties garso ir judesio abstrakcija, leidžiančia netiesiogiai papasakoti tragiškos asmenybės istoriją: apie grožį ir laisvę, išgyvenimus atsidūrus siaubingose gyvenimo verpetuose. Projekte bus kuriamas cinematic žanro principais - girdėti vaizdu, matyti šokiu. Franceskos Mann tragiško likimo istorija skaudžiai siejasi su šių dienų realijomis - Ukrainos kare prieš fašistinę rusiją žuvo 147 menininkai.
Franceska Mann (1917-1943) gimė Lenkijos žydų šeimoje Varšuvoje. Šiame mieste mergina pradėjo mokytis Irenos Prusickos šokio mokykloje. Prieš Antrąjį pasaulinį karą ji buvo laikoma viena gražiausių ir perspektyviausių savo kartos tiek klasikinio, tiek modernaus repertuaro šokėjų Lenkijoje. 1939 m. Briuselyje vykusiame tarptautiniame šokių konkurse atlikusi savos kūrybos kompoziciją, įkvėptą Edgaro Degas paveikslų, iš 125 dalyvių Franceska Mann užėmė ketvirtą vietą. Buvo surengusi pasirodymą pagal Maurice‘o Ravelio muziką prestižinėje gimtojo miesto scenoje – Varšuvos Didžiajame teatre. Prasidėjus karui, Franceska Mann pateko į getą, kur vedė šokių pamokas ir šoko geto teatre „Femina“. 1943 m. pateko į Aušvicą.
Franceska Mann sugebėjo atimti ginklą ir mirtinai sužaloti žiauriu elgesiu stovykloje pagarsėjusį karininką Josefą Schillingerį, sužeisti seržantą Wilhelmą Emmerichą ir sukelti maištą tiesiog dujų kameros prieangyje. Franceska nusprendžia brangiai „parduoti“ savo gyvenimą. Ji apsimeta paklūstanti įsakymui ir pradeda vylingai nusirenginėti. Užsižiūrėjęs į ją, karininkas praranda budrumą ir Franceskai pavyksta pagriebti jo pistoletą… Ji buvo sušaudyta kartu su kitomis moterimis. Franceskai Mann tuo metu buvo 26-eri.
PROJEKTO IDĖJA
Anglų kalbos santrumpa FM (angl. frequency modulation) vartojama dažnio moduliavimui žymėti. Radijo imtuvų gamintojai šią santrumpą ėmė vartoti ultratrumposioms bangoms žymėti. Ultratrumpųjų bangų ruože radijo stotys garsui perduoti naudoja dažnio moduliavimą, televizijoje vaizdui perduoti naudojamas amplitudės moduliavimas.
Radijo klausytojas, sukiodamas derinimo rankenėlę, ieško ne moduliavimo rūšių, o reikiamo bangos ilgio arba jam atvirkščio dydžio – dažnio. Taigi, mūsų abstraktus pasakojimas turi siekį ne tik pristatyti Franceskos Mann istoriją, bet ir ištransliuoti žmogaus vidines bangas, būsenas, skirtas grožio ir estetikos dinamikai atskleisti.
Menininkų A. Jasenkos, A. Gotesmano ir S. Nosovaitės naratyvai - tai lyg esantys radijo imtuvai: žinodami istorijas, regeneruoja į emocines būsenas, audio ir vaizdo vaizdinius cinematic music - abstrakcijos žanru. O radijo klausytojas yra žiūrovas, kuris, žinodamas tikrą Franceskos Mann istoriją, keliaus savo garso - vaizdo keliu, skambant A. Šenderovo baleto muzikos fragmentams, A. Jasenkos šiuolaikinio muzikos modelio ir A. Gotesmano perkusijai.
Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba
Pagrindinis partneris: Kauno valstybinė filharmonija
Partneris: Ąžuolyno biblioteka
Organizatorius: VšĮ "IŠ ARTI"
Bilietų kaina: 15 eur (be nuolaidų)
Programos trukmė - 50 min
Daugiau informacijos:
http://isarti.lt
https://kaunofilharmonija.lt
Bilietai:
https://kakava.lt
You may also like the following events from IŠ ARTI:
|
