Stanislovo Moravskio ** Skaitymai „Stanislovas Moravskis ir XIX a. šventės“ vyks liepos 18 d. (penktadienį) 18.00 val. Birštono kurhauze.
Prieš skaitymus kviečiame aplankyti ir Ustronės Atsiskyrėlio amžinojo poilsio vietą – Nemajūnų kapinių koplyčią.
Visai greta Birštono, Ustronės dvare (dabar Jundeliškės), gyvenęs ir kūręs gydytojas ir rašytojas Stanislovas Moravskis (1802–1853) nepaliauja stebinęs savo įvairiapusiais gebėjimais, kurie mums taip pat suteikia galimybę pakalbėti pačiomis margiausiomis temomis – pradedant mokslu, patriotizmu ir laisvąja mūrininkija, baigiant muzika, daile ir gėlėmis (tai vis kasmetinių Moravskio skaitymų temos). Tačiau Moravskio kūryba – ir neišsenkantis šaltinis XIX a. Lietuvos kasdienybės istorijai. Vienas ryškiausių 1848 m. sukurto kūrinio „Keleri mano jaunystės metai Vilniuje (1818–1825)“ epizodų – detaliai aprašyti tuomečiai pasilinksminimai: pokyliai, šokiai, redutos (vieši kaukių baliai, kuriuose galėjo dalyvauti visi norintys, nepriklausomai nuo luomo), maskaradai (aukštuomenės pasilinksminimai, kurių dalyviai privalėjo būti su kaukėmis ir dėvėti charakteringus kostiumus).
Visi šie pasilinksminimai buvo vadinamojo Karnavalo (kitaip – Užgavėnės, Mėsėdis, Velnio dienos) laikotarpio, kuris tęsėsi nuo Naujųjų metų pradžios (paprastai nuo Trijų Karalių šventės, t. y. sausio 6-osios) iki Pelenų dienos, t. y. pirmosios Gavėnios dienos. Tradicija siejama su dar XVIII a. pabaigoje išpopuliarėjusiomis Grand Tour (Didžiosiomis kelionėmis), iš kurių bajorija į Lietuvą parvežė ir dalį Venecijos, Romos ir Paryžiaus karnavalų dvasios. Užgavėnės, arba Karnavalas, (XIX a. vartotas pastarasis įvardas) buvo neatskiriama XIX a. pirmosios pusės Vilniaus gyvenimo dalis. Kaip ir kituose Europos miestuose, Karnavalo mėnesiais čia linksminosi ir jauni, ir seni, vyrai ir moterys, bajorai ir miestiečiai, akademikai (taip tada vadinti studentai) ir pirkliai, aukštasis pasaulis ir to pasaulio tarnai.
Moravskis, pats šių linksmybių dalyvis, maža to, akylus stebėtojas, paliko puikius besilinksminančio karnavalinio Vilniaus aprašymus; Vilniaus, į kurį tam laikotarpiui iš savo dvarų suvažiuodavo visa Lietuvos bajorija. Nepaisant skaudžios politinės padėties – sukilimų ir netekčių, XIX amžiaus Lietuva gyveno ir įprastą gyvenimą, kuriame savo vietą rado ir maskaradas, ir šokis. Kaip ir šiandien, taip ir tada (ypač tada) šokis buvo ne tik muzikos, bendravimo sritis, ne tik bendruomeniškumo ir meilės žmonėms, bet ir patriotizmo ir tvirtybės išraiška.
Šiais metais pakalbėti tokia linksma tema paskatino linksmas ir gražus Stanislovo Moravskio skaitymų jubiliejus – dvidešimtmetis.
Dr. Reda Griškaitė paskaitys pranešimą „Šokame, vadinasi dar esame“, kuriame pristatys kaukių balių genezę, papasakos apie anuometes karnavalinio laikotarpio pasilinksminimo formas.
Dr. Marius Daraškevičius papasakos apie jo paties jau keleri
metai Vilniuje organizuojamus kaukių balius ir pademonstruos karnavalinę kaukę.
Aktorius dr. Egidijus Stancikas paskaitys fragmentus iš Stanislovo Moravskio kūrybos.
Renginį nuspalvins Mykolo Romerio universiteto Sūduvos akademijos istorinio šokio kolektyvo „Reverance“ programa, vadovė Daina Misiukevičienė.
Daugiau:
https://www.birstonasvb.lt/Naujiena/stanislovo-moravskio-**-skaitymai-stanislovas-moravskis-ir-xix-a-sventes/
