Vargonų muzikos festivalis, skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms
Rugpjūčio 21 d., ketvirtadienį, 12 val.
Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
AGNĖ CALDARA (vargonai, Vokietija)
Programoje – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Fuga b-moll, Johanno Sebastiano Bacho Preliudas G-dur ir Fuga G-dur bei Wilhelmo Middelschulte's Kanoninė fantazija B–A–C–H tema.
🔹 Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) Fuga b-moll, parašyta 1908 m. lapkritį Sankt Peterburge, yra laikoma paskutiniu užbaigtu jo muzikiniu kūriniu. Tuo metu kompozitorius savo muzikoje vis labiau ėmė eksperimentuoti su polifoninėmis struktūromis ir kontrapunktu – fugas jis netgi pradėjo tapyti. Fuga b-moll – tarsi gili, banguojanti jūra ar žaltys, besirangantis aplink Jūratės rūmus, o gal – abstraktus troškimas ištrūkti iš tamsių gelmių. Fugos tema – vienuolikos garsų seka, kylanti ir besileidžianti kaip banga.
🔹 Johanno Sebastiano Bacho (1685–1750) Preliudas G-dur ir smagi, žigos charakterio Fuga G-dur stilistiškai artimi šiaurės vokiečių meistrams – Georgui Böhmui, Dietrichui Buxtehudei – ir laikomi vienais įtaigiausių dar labai jauno Bacho vargoninių opusų. Preliudas žavi veržlumu ir linksma nuotaika. Nors iš pirmo žvilgsnio jis gali atrodyti kaip visiškai spontaniška improvizacija, jo forma yra aiškiai struktūrizuota. Greito tempo Fuga G-dur (tikėtina, sukurta 1705–1706 m.) reikalauja didelio pedalų virtuoziškumo – jaunojo Bacho kūriniuose tai dar reta.
🔹 Vokiečių kompozitoriaus Wilhelmo Middelschulte‘s (1863–1943) vardas ilgą laiką buvo primirštas, o Lietuvoje, panašu, jo muzika dar nė karto neskambėjo. Kanoninė fantazija B–A–C–H tema sukurta 1906 m. Ši kompozicija – įspūdingas polifoninės meistrystės pavyzdys: pedaluose skamba aštuongarsė tema iš B–A–C–H garsų bei jų simetrinės inversijos. Tema ne tik sudaro pedalų pagrindą – ji įvairiausiais būdais kanoniškai plėtojama ir rankų partijose. Kanonų įvairovė čia stulbinanti, o nuolatinis registrų keitimas ir šuoliai tarp manualų suteikia kūriniui papildomo žavesio. Atlikėjo užduotis – perteikti ne tik sudėtingą polifoninę struktūrą, bet ir subtilią garso estetiką.
Kviečiame pasiklausyti!
APIE ATLIKĖJĄ
Agnė Caldara (Petruškevičiūtė) vargonų bakalauro ir magistro laipsnius įgijo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 2006 m. stažavosi Olandijoje, Groningeno konservatorijoje (prof. Theo Jellema’os vargonų klasė). 2005 m. pelnė III-ąją premiją J.Naujalio jaunųjų vargonininkų konkurse, 2012 m. tapo IV-ojo Jono Žuko vargonininkų konkurso III premijos laureate. 2011–2020 m. buvo Vilniaus arkikatedros bazilikos, 2015–2020 m. – Vilniaus Šv. Teresės (Aušros Vartų) bažnyčios vargonininkė. 2017 m. vargonavo pal. Teofiliaus Matulionio beatifikacijos Mišiose Vilniaus arkikatedroje, 2018 m. grojo Popiežiaus Pranciškaus aukojamų Mišių Kauno Santakoje metu. Nuo 2017 m. yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos narė (2017–2020 – Valdybos narė), viena iš Šv. Grigaliaus bažnytinės muzikos studijų iniciatorių, šių studijų vadovė ir lektorė (2018–2021). Nuo 2023 m. yra Taufkircheno (Miunchenas, Vokietija) šv. Jurgio bažnyčios vargonininkė.
*****
http://vargonininkai.lt/renginiai_voc_2025.htm
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė
Also check out other Arts events in Vilnius, Theatre events in Vilnius.
|
