Rugsėjo 4 d. (ketvirtadienį), 19 val., Vilniaus meno erdvė „GODÒ galerija“ pristato menininko Leo Ray personalinę piešinių parodą „Atminties dėžė“ (Memory Box).
Leo Ray paroda „Atminties dėžė“, surinkta iš niekur nerodytų pastarųjų dešimties metų kūrybos laikotarpio, išryškina menininką kaip vieno potėpio meistrą. Parodos pavadinimą padiktavo pats nestabdomai lekiantis gyvenimo laikas. „Menas yra ryšys tarp ateities ir praeities, - sako autorius. - Mes esame trapus pėsčiųjų tiltas tarp jų. Beje, praeities kultūras įsivaizduojame geriau ne tiek dėl jų raštiško palikimo, o jų vizualinio meno. Lygiai taip ateities žmonės spręs apie mus, kaip mes sprendžiame apie XVII a. olandus iš Vermeero ir Rembrandto paveikslų... Įtariu, jų nuomonė apie mus nebus labai jau gera... Tačiau menas kuriamas ne dėl kažkokių ateities žmonių nuomonės. Yra tai, kas yra.“
Susiklosčius Leo Ray gyvenimo aplinkybėms – dalį laiko praleisti Lietuvoje, o kitą – Izraelyje, Tel Avive, – susiformavo dvasinė būsena, kurią nesunku nuspėti: nuolatinis ilgesys (Izraelyje Lietuvai, o Lietuvoje – Izraeliui). Leo Ray – menininkas, kurį metaforiškai galėtume pavadinti žvelgiančiu į horizontą. Būtent horizonto linija yra ta ilgesio linija. Niekas kitas, kaip ilgesys, žmoguje neiššaukia dramos, o drama visada įtikina savo tikrumu. Todėl pakanka vieno menininko mosto-potėpio katino šypsenai, kito mosto – eskizuojamai damai akyse sustabdyti ašarą. Piešiniuose-rulonuose ypač jaučiamas siužeto dramatiškumas – visi veikėjai, kokie jie bebūtų: paukščiai, šunys, katinai ar žmonės, išgyvena laikinumą. Tai pasufleruoja kūrybos procesas, kai menininkas piešia sukdamas popieriaus ruloną (10 metrų) į priekį, tarsi visa kitą nustumdamas į praeitį.
Piešdamas Leo labiausiai naudoja teptuką; neretai mėgsta piešinio tapybiškumą paryškinti griežtomis plonomis tušinuko linijomis, bet teptukas yra pagrindinis darbo įrankis, nes linija gali būti visokia: skaidri, plona, plati, riebi, šviesi ir tamsi... Svarbiausia – gyva, kaligrafiška. Leo Ray teko studijuoti Vilniaus universitete fiziką, vėliau ir Vilniaus dailės akademijoje, o čia menininkas susitiko savo gyvenimo meilę – kaligrafiją. Tai ji išmokė vienu įkvėpimu pagauti horizonto liniją ir vienu judesiu sukurti piešinį. Atrodo, kad autoriui užtenka įkvėpti-iškvėpti ir piešinys jau yra! Akivaizdus dėmesys šviesai, pajautimas pusšešėlių ir šešėlių gali būti fizikos mokslo nuopelnas. 𝘐̨𝘴𝘪𝘷𝘢𝘪𝘻𝘥𝘶𝘰𝘬𝘪𝘮𝘦 𝘵𝘢𝘱𝘺𝘵𝘰𝘫𝘢̨, 𝘮𝘦𝘯𝘪𝘯𝘪𝘯𝘬𝘢̨, 𝘬𝘶𝘳𝘪𝘴, 𝘢𝘱𝘴𝘶𝘱𝘵𝘢𝘴 𝘬𝘪𝘵𝘶̨ 𝘮𝘦𝘯𝘪𝘯𝘪𝘯𝘬𝘶̨ 𝘱𝘭𝘦𝘯𝘦𝘳𝘦, 𝘢𝘵𝘴𝘪𝘴𝘵𝘰𝘫𝘢 𝘪𝘳 𝘻̌𝘪𝘶̄𝘳𝘦̇𝘥𝘢𝘮𝘢𝘴 𝘪̨ 𝘷𝘢𝘬𝘢𝘳𝘦̇𝘫𝘢𝘯𝘵𝘪̨ 𝘨𝘪𝘦𝘥𝘳𝘢̨ 𝘷𝘢𝘴𝘢𝘳𝘰𝘴 𝘥𝘢𝘯𝘨𝘶̨ 𝘴𝘢𝘬𝘰, 𝘬𝘢𝘥 𝘵𝘢𝘪 𝘯𝘦̇𝘳𝘢 𝘵𝘪𝘬𝘳𝘰𝘫𝘪 𝘥𝘢𝘯𝘨𝘢𝘶𝘴 𝘴𝘱𝘢𝘭𝘷𝘢. 𝘋𝘢𝘯𝘨𝘶𝘴 𝘪𝘴̌ 𝘵𝘪𝘦𝘴𝘶̨ 𝘯𝘦̇𝘳𝘢 𝘮𝘦̇𝘭𝘺𝘯𝘢𝘴.
Leo Ray kūrybinį jausminį veržlumą lydi žinios ir mokslas. Todėl natūrali jo, kaip kūrėjo, siekiamybė – pamiršti viską, ką žino, ir siekti vidinės laisvės: pasitikėti ne galva, o labiau ranka, kurioje laikomas teptukas, paliekantis liniją, potėpį, dėmę. Ši sunkiai apibrėžiama jėga, iššaukianti žmoguje valią kurti, yra viltis nors kažką pakeisti nevaldomai blogėjančiame ir žiaurėjančiame pasaulyje. Leo Ray sako: „Menas nukreipia žvilgsnį į aukštesnes sferas, leidžia atitrūkti nuo buities ar, Picasso žodžiais, nupučia nuo jos dulkes. Menas nukreipia žvilgsnį nuo fiziologijos bei gyvenimo baigtinumo, liudija apie aukštos, ne iki galo suprantamos - sakyčiau, nepažinios sferos buvimą. Tegu tai tam tikras eskapizmas. Jeigu praskaidrinau kelis momentus keliems ar keliasdešimčiai artimų žmonių, tai ir yra mano, kaip menininko, misija.“
Ne vieną dešimtmetį kuriantis menininkas Leo Ray neretai lyginamas su Pablo Picasso – abu kūrėjai remiasi vaikų piešinio laisvės idėja. Vis dėlto įsigilinus tampa akivaizdu, kad šis panašumas tėra pirminis įspūdis. Leo Ray estetiškai interpretuoja vaikiško piešinio charakterį, išryškindamas spontaniškumą, tačiau tai daro lyriškai kurdamas asmeniškus, savo laikmečio pasakojimus. Todėl norėtųsi vadinti jį ne Picasso broliu, o veikiau tolimesniu pusbroliu. Į tokią „giminystės grandinę“ galėtume įtraukti ir Paul Klee bei Jean Dubuffet – menininkus, kurie, kaip ir Ray, atsisakė realizmo, rinkdamiesi laisvas formas. Tačiau ši laisvė nėra atsitiktinė: jų kūriniuose visada slypi anatomijos išmanymas ir stipri kompozicija, dėl ko net pačios laisviausios, net naivios formos įtikina profesionalumu.
Kuratorė Aistė Gabrielė Černiūtė
- - -
Apie autorių:
Leo Ray gimė 1950 m. Vilniuje. Baigė Vilniaus universitetą ir Vilniaus dailės akademiją. Nuo 1991 m. gyvena Tel Avive, Izraelyje. Tapytojas, grafikas, kaligrafas. Anksčiau dirbęs medalio meno bei mažosios plastikos srityje.
Yra surengęs daugiau nei 30 personalinių parodų Lietuvoje, Izraelyje, JAV, Šveicarijoje. 2006 ir 2014 m. išleisti du muziejiniai parodų katalogai. Dalyvavo daugybėje grupinių parodų Izraelyje, Lietuvoje, JAV, Japonijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Austrijoje, Kroatijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir kt.
Darbai yra privačiose kolekcijose daugelyje pasaulio vietų ir viešuose rinkiniuose Vilniaus dailės muziejuje, Kauno literatūros muziejuje, Telšių Alkos muziejuje, Izraelio muziejuje (Jeruzalė, Izraelis), Zagrebo meno muziejuje (Kroatija), Balčiko miesto galerijoje (Bulgarija), Grafikens Hus (Mariefredas, Švedija), Puškino vardo muziejuje (Maskva, Rusija), Vučetičiaus skulptūros fonduose (Maskva, Rusija), Florean muziejuje (Baja Marė, Rumunija), Izraelio meno Muziejuje (Ramat Ganas, Izraelis), Ein-Harod muziejuje (Izraelis).
- - -
Paroda vyks iki spalio 2 d.; parodos lankymas nemokamas.
Galerijos adresas: Malūnų g. 6A, Vilnius.
Galerijos darbo laikas: II-V 13:00-19:00, VI 12:00-18:00
Also check out other Performances in Vilnius, Arts events in Vilnius, Theatre events in Vilnius.
|
