Kultūros bendruomenės įspėjamasis streikas „Tai gali būti paskutinis kartas“
📍Spalio 5 d. kviečiame atsiverti ir skleisti kultūrą, kur bebūtumėte.
Įspėjamojo streiko dieną, 14 val., burkimės miestų ir miestelių širdyse kartu klausytis Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“. Atsukime garsiakalbius aikštėse, kultūros centruose, muziejuose. Namuose ar automobiliuose. Jeigu mokame, sugrokime „Jūrą“ patys. Niūniuokime. Dalinkimės kūrinio įrašu socialiniuose tinkluose. Čiurlionis – Lietuvos moderniosios kultūros šerdis. Jo „Jūra“ – mūsų himnas ir mūsų įspėjamoji sirena. Ta jūra – mes. Tegul visi girdi, kaip po truputį auga mūsų bangos.
Praneškite apie savo įspėjamojo streiko akciją spalio 5 d., o mes sudarysime įspėjamojo streiko žemėlapį, kad parodytume, kiek mūsų daug! Pranešti kviečiame čia —>
https://shorturl.at/6NVmA
Primename, jog renginiui, kuriame dalyvauja ne daugiau kaip 15 žmonių, leidimo susirinkti nereikia, tačiau apie tokį susirinkimą laisva forma reikia informuoti savivaldybę, kurios teritorijoje ketinama rengti susirinkimą. Siūlome naudotis šiuo prašymo formos šablonu. —>
https://shorturl.at/J9UKd
Lietuvos kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės gairės spalio 5 d. įspėjamajam streikui:
BŪKIME TIKSLŪS. Mes nekalbame apie konkrečias kandidatūras ar finansavimą. Mūsų pozicija – vertybinė: Lietuvos kultūra ir Kultūros ministerija be „Nemuno aušros“.
ATSIVERKIME. Skelbiame įspėjamąjį streiką. Dažniausiai streikas reiškia užsivėrimą. Šįkart tai – įspėjimas, todėl raginame daryti priešingai. Atsiverkime. Atverkime savo įstaigas, aikštes, kiemus, organizuokime renginius. Parodykime Lietuvai, kiek joje daug kultūros, kokia ji laisva ir įvairi.
NAUDOKIMĖS ŠŪKIU. Pokalbiuose interpretuokime šūkį „Tai gali būti paskutinis kartas“, vildamiesi, kad tai gali būti paskutinis kartas, kai reikia streikuoti ir reikalauti pagarbos. Nepamiršdami, kad tai gali būti paskutinis kartas, kai kuriame ir buriamės laisvi.
VEIKIME PLAČIAI. Spalio 5-ąją būkime matomi. Tegul bent po vieną palaikymo įvykį vyksta kiekviename Lietuvos mieste, miestelyje, kaime, vienkiemyje. Net ir savo namų lange galime išsikelti protesto ženklą ar prie durų prisikabinti įspėjamojo streiko manifestą. Pakvieskime kolegas parke dainuoti sutartines, miestelio bibliotekoje suorganizuokime susitikimą su rašytoju/a, dalinkimės savo kūryba, o per ją – kurkime bendrystę.
VEIKIME GYVAI. Vykdykime veiklas realiose erdvėse ir tik tuomet dalinkimės jų atvaizdais virtualioje erdvėje. Žymėkime juos #kulturosprotestas. Vienas veiksmas realiame pasaulyje vertingesnis už dešimt veiksmų virtualiame. Tačiau jie taip pat itin vertingi!
BŪKIME MATOMI. Filmuokime, fotografuokime, aprašykime, transliuokime tai, kas vyksta. Dalinkimės tuo visais įmanomais informaciniais kanalais.
TAPKIME FORUMU. Kvieskime žmones į renginius ir juose organizuokime pokalbius su susirinkusiaisiais. Kalbėkimės, kaip jaučiamės. Aptarkime, kas vyksta. Dėl ko nerimaujame? Kuo esate nepatenkinti? Kodėl verta veikti dabar? Parodykime, kad mokame kultūringai kalbėtis, diskutuoti, išklausyti.
VEIKIME VIETOJE. Kurkime įvykius ten, kur gyvename, arba ten, iš kur esame kilę. Grįžkime namo. Išreiškime poziciją nuoširdžiais gestais, akcijomis ar priimtiniausiais būdais, laikydamiesi įstatymų. Jei pritrūksta idėjų – ieškokime įvykių kaimynystėje, vykime į kitus miestelius, miestus, sostinę. Pajudėkime!
NEBIJOKIME. Jei nuogąstaujate, kad galite nukentėti dėl išreikštos pozicijos, susisiekime
a3VsdHVyb3NiZW5kcnVvbWVuZXNwcm90ZXN0YXMgfCBnbWFpbCAhIGNvbQ==. Surasime saugią protesto formą ir būdą.
PALAIKYKIME VIENI KITUS. Burkimės į palaikymo grupes teritoriniu ar organizaciniu pagrindu. Viešinkime susibūrusias palaikymo grupes, net jei jose – tik trys žmonės. Tegu visa Lietuva pamato, kiek joje yra kultūros, kokia ji reikšminga ir jungianti.
