Ar jaučiate, kaip iš lėto artinasi Kalėdos... Zapyškyje jau spindi Kalėdų angelai...
Kalėdinis ūpas turbūt dar nėra visų apėmęs, bet netrukus tikrai įsibanguos.
Gruodžio 2 d. 18 val. pasidalinti su mumis kalėdiniu ūpu žada istorikė Justina Minelgaitė-Plentienė, kviesdama į įtraukiantį pasakojimą apie kalėdinį laikotarpį Kaune tarpukariu.
Sužinosime daug įdomių dalykų: kas anuomet buvo dedama į Kalėdų ryšulėlius; kiek metrų šilko derėjo įsigyti moderniško fasono šventinei suknelei pasiūti; kiek kainavo Kalėdų eglutė ir kodėl kai kurios jos dekoracijos kėlė pavojų?
„Apimti kalėdinio ūpo kauniečiai sprendė daugybę pasiruošimo šventei klausimų, o artėjant Kūčių vakarienei dar tekdavo nubraukti ir ne vieną prakaito lašą virtuvėje, bečirškinant silkę alyvoje, derinant cinamono ir medaus proporcijas medauninkui, sukant paršelio ruliadą Kalėdų stalui ar marinuojant žąsį, „lietuvišku skoniu paruoštą“.
Ir gal tik kalbant maldą prie Kūčių stalo bei ragaujant 12 patrovų, šis energingas šventinio pasiruošimo vajus aprimdavo. Tačiau rytoj dar laukė Kalėdos, kurių metu šeimininkės vėl tapdavo
moterimis-ventiliatoriais...“ – pasakoja istorikė Justina.
Och! – ir kaipgi spėdavo tos mūsų močiutės ar promočiutės be indukcinių, indaplovių ir visokių kitokių technikos stebuklų?
Atsakymus sužinosime ne tik išgirdę Justinos pasakojimą, bet ir paragavę Ingridos Bernotės, „Meduolinio namuko sodybos“ įkūrėjos, specialiai šiam vakarui kepto pyrago pagal tarpukario receptą.
„Meduolinio namuko sodyba“, – kaip sako Ingrida,– tai mažytis šeimos verslas, švęsiantis dešimtąjį gimtadienį. Persikėlimas gyventi į gamtą, miškais apsuptą Kardokų kaimą, pačių statytas apvalus šiaudų kitkų namukas skiedrų stogu, tinkuotas moliu primena meduolį!
O pomėgis gaminti lydi mane nuo vaikystės, perduotas iš kartos į kartą per moteriškąją giminės liniją. Močiutė Salomėja tarpukariu išvyko gyventi į Kauną, dirbo guvernante, vėliau – Metropolio restorane, o ištekėjusi atvyko į vyro tėviškę Radviliškio rajone, augino vaikus ir buvo įvairiausių susibūrimų gaspadinė. Vaišes ruošdavo nuo kiaulės paskerdimo iki jos pačios pagaminto alaus išpilstymo į ąsočius.
Močiutė savo žinias perdavė mamai, tad jau ketvirta karta mūsų namuose mėgaujasi pagal močiutės receptus gaminamais valgiais: cepelinais, šaltanosiais, virtinukais su grybais, švilpikais, kūčiukais, mielinėmis bandelėmis su įvairiais įdarais ir kt.
„Meduolinio namuko sodyba“ sujungusi savo veiklas su dar keturių bendraminčių širdies veiklomis sukūrė patyriminį gastronominį projektą „Pramiegoti Pusryčiai Kupole“ ir nuo 2024 m. lapkričio mėn. oficialiai atstovauja tarptautinį SLOW FOOD judėjimą Lietuvoje. Pamatinės šio judėjimo vertybės: sąmoningo požiūrio į maistą ugdymas, vietinių bei sezoninių produktų vartojimo skatinimas ir gamtai draugiško ūkininkavimo puoselėjimas“, – pasakoja Ingrida.
Kviečiame ateiti ir pasisemti gero ūpo artėjant gražiausioms metų šventėms!
Renginys nemokamas, tačiau vietų skaičius ribotas.
Norinčius dalyvauti kviečiame registruotis el. p. zapyskiokultū
cmEgfCBlemVyZWxpb2tjICEgbHQ=
Kadangi renginio metu vaišinsimės arbata, kviečiame visus dalyvius atsinešti savo gražiausią arbatos puodelį, lėkštelę, šaukštelį.
Renginio aprangos kodas – suknelė, kostiumas.
Jei turite, pasipuoškite močiutės suknele, įsisekite seną sagę ar priderinkite kitą jums brangią detalę (pirštinaites, skrybėlaitę, rankinę).
Nuotraukos iš asmeninio J. Minelgaitės-Plentienės, I. Bernotės arch. ir Moteris, 1937, Nr. 23, p.14.
Also check out other Arts events in Kulautuva.
