# Event Details

- **Event Name**: The Artificial Mind: Art and Philosophy after AI
- **Event Start and End Date**: Thu, 24 Sep, 2026 at 10:45 am – Fri, 25 Sep, 2026 at 05:15 pm (+03:00)
- **Event Description**: (ENGLISH DESCRIPTION BELOW)

Konferencijos pavadinimas „Dirbtinis protas“ nurodo į Claude'o Lévi-Strausso „Laukinį protą“ (La Pensée sauvage, 1962), pamatinį antropologijos veikalą, kuriame autorius teigia, kad „laukinis“ ir „civilizuotas“ mąstymas turi tą pačią epistemologinę architektūrą ir skiriasi tik savo veikimo būdu. Kol „civilizuotas“ inžinierius dirba su specialiai sukurtomis koncepcijomis ir įrankiais siekdamas konkretaus tikslo, „laukinis“ brikoliažų kūrėjas mąsto pasitelkdamas tai, kas pakliūva į rankas, iš atsitiktinių fragmentų kurdamas naujas reikšmes.

Atsiradus dirbtiniam intelektui ir didiesiems kalbos modeliams (LLM), galime kalbėti apie dirbtinį protą kaip naują mąstymo variantą, apjungiantį minėtus principus. Dirbtinis intelektas (DI) paprastai įsivaizduojamas kaip inžinerijos apoteozė: racionalus, sistemingas veikėjas, pagrįstas logika, skaičiavimais ir algoritmais. Bet tai, ką iš tikrųjų daro LLM, kur kas labiau primena brikoliažo metodus – perkonfigūruojant ir rekombinuojant esamas antropogenetines medžiagas, kuriami veikiau heterogeniniai dariniai nei inžinerinės konstrukcijos griežtąja to žodžio prasme. Dar reikšmingiau tai, kad dirbtinis protas atkreipia dėmesį į paties mąstymo techninį pobūdį, kuris nebeatrodo kaip autonomiškas, vidinis žmogaus gebėjimas, o panėšėja į operacijų seriją, struktūruojamą istoriškai ir materialiai susiklosčiusių praktikų.

Tad nieko keista, kad DI skatina filosofiją – tiek analitinę, tiek kontinentinę – reaguoti, reflektuoti ir abejoti, pradedant kruopščia proto koncepto peržiūra ir baigiant nerimavimu dėl žmonijos ateities. Suvokimas, vertinimas, veiksnumas – sritys, ilga laiką laikytos būdingomis vien žmogaus mąstymui – staiga tampa ginčų ir diskusijų lauku. Fenomenologija klausia, kaip dirbtinių neuroninių tinklų tarpininkavimas keičia fundamentalias patirties struktūras; etika persvarsto moralės formavimosi būklę generatyvinėje aplinkoje, o politinė filosofija – besikeičiančius institucinius parametrus, kai kognityviniai gebėjimai tampa vis labiau automatizuoti. Konceptualiai šis susidūrimas su nežmogiška mąstymo forma sąlygoja perėjimą nuo antropologijos prie postantropologijos ir šaukiasi postantropocentrinės disciplinų peržiūros bei bendresnio Antropos, kaip tariamo veiksnumo, žinojimo ir prasmėkūros centro, tyrimo.

Šis permąstymas vyksta intensyvių įtampų lauke. Menamas dirbtinio proto radikalus kitoniškumas išlieka giliai įsišaknijęs pernelyg žmogiškose sistemose, taigi ir neišvengiamai įsipainiojęs į jų struktūras ir išnaudojimo, ekstrakcionizmo bei kontrolės mechanizmus: kapitalizmą, patriarchatą ir kolonializmą ir kt. Kaip pastebi Luciana Parisi, DI persekioja „estetikos ir rekursinių algoritmų paradoksas, palaikantis homo bioeconomicus laisvę per vergo-mašinos prototipą“ (2023). Šia prasme DI užima ambivalentišką poziciją: jis destabilizuoja žmogaus ir ne žmogaus skirtį, kuri istoriškai buvo represinių režimų pamatas, ir suintensyvina bei reartikuliuoja pastaruosius.

Kartu dirbtinumo sąvoka nurodo į meno sritį, kurioje prasmė jau ilgą laiką kuriama taikant brikoliažo praktikas, tarpininkaujant, režisuojant ir rekombinuojant. Algoritminis ir DI menas šias operacijas paverčia ne tik aiškiomis, bet ir programuojamomis bei keičiamo mastelio, taip suproblemindami pačios meninės produkcijos statusą: ką reiškia kurti meną po dirbtinio intelekto? Ar su savo paties galimybių sąlygų automatizavimu susidūręs menas išliks privilegijuota prasmėkūros vieta, ar taps vienu iš daugelio algoritminės rekombinacijos modalumų?

Ši konferencija – ne panegirika žmogui ar menui, o veikiau platforma, skatinanti kūrybinius mainus tarp filosofinių ir meninių intervencijų, arba kolektyvinis bandymas apmąstyti mūsų postžmogišką (ar daugiau nei žmogišką) ateitį (-is).

Konferenciją organizuoja Lietuvos kultūros tyrimų institutas. 2027 m. planuojamas teminis žurnalo „Athena: filosofijos studijos“ numeris. Konferencijos dalyviai bus kviečiami rengti straipsnius, paremtus konferencijoje skaitysimais pranešimais.

Plačiau apie žurnalą: https://athena.lt/home

Partneriai: Nacionalinė dailės galerija, Vytauto Didžiojo universitetas

Organizacinis komitetas: Danutė Bacevičiūtė, Kęstutis Mosakas, Laurynas Norus, Denis Petrina, Justas Petronis, Augustas Pinkevičius, Aistis Žekevičius, Audronė Žukauskaitė

----------------------------------------------------------------------

The title of the conference “Artificial Mind” references Claude Lévi-Strauss’ The Savage Mind (La Pensée sauvage, 1962), a foundational work in anthropology, in which he argues that “savage” and “civilized” thought share the same epistemological architecture – differing not in structure but in mode of operations. While the “civilized” engineer works with purpose-built concepts and tools toward a specific end, the “savage” bricoleur thinks with whatever is at hand, constructing new meanings from fragments.

With the advent of AI and large language models (LLMs), we might speak of a new variation of thought – the Artificial Mind – that combines these principles. AI is typically figured as the apotheosis of engineering: a rational, systematic agent grounded in logic, computation, and algorithm. Yet what LLMs actually do resembles bricolage far more closely – repurposing and recombining existing anthropogenetic materials to produce outputs that are heterogeneous assemblages rather than engineered constructions in the strict sense. More fundamentally, the Artificial Mind points to the technicality of thought itself, which no longer appears as an autonomous, interior human faculty, but as an operational process structured by historically and materially situated practices. 

Unsurprisingly, AI has provoked philosophy – across both its analytic and continental branches – into responses, reflections, and reservations ranging from careful conceptual revision to outright alarm. Perception, judgement, agency – domains previously considered exclusive to human reasoning – are now contested terrain. Phenomenology asks how mediation by artificial neural networks alters the fundamental structures of experience; ethics becomes concerned with the conditions of moral formation when the environments that shape us become generative, while political philosophy – with what institutional settings are required when the very capacities of judgement become increasingly automated. Conceptually, this rethinking necessitates a shift from anthropology toward postanthropology – at once a postanthropocentric revision of disciplines confronted with a non-human form of thought, and a broader interrogation of the Anthropos as the presumed center of agency, knowledge, and meaning-making. 

This rethinking is not without tensions. The apparent radical alterity of the artificial mind remains deeply embedded in all-too-human systems – and is therefore inescapably implicated in their structures and mechanisms of exploitation, extraction, and control – capitalism, patriarchy, and colonialism, among others. As Luciana Parisi observes, AI is haunted by “the paradox of aesthetics and recursive algorithms that sustain the freedom of homo bioeconomicus through the prototype of the slave-machine” (2023). In this sense, AI occupies an ambivalent position: it destabilizes the human/non-human distinction that has historically underpinned oppressive regimes, while simultaneously intensifying and rearticulating them.

At the same time, the notion of the artificial points toward artifice – the domain of art – where meaning has long been produced through practices of bricolage: mediation, staging, and re/combination. AI- and algorithmic art render these operations not only explicit but scalable and programmable, thereby problematizing the status of artistic production: what does it mean to make art after AI? Confronted with the automation of its own conditions of possibility, will art remain a privileged site of meaning-making or become one modality of algorithmic recombination among many?

Rather than a eulogy for the human or for art, the conference is envisioned as a platform of creative exchange between philosophical and artistic interventions – a collective attempt to think our posthuman or more-than-human future(s).

The conference is organized by Lithuanian Culture Research Institute.

A thematic issue of “Athena: Philosophical Studies” is planned for 2027. Extended articles based on conference presentations will be considered for publication.  

Information about the journal: https://athena.lt/home

Partners: National Gallery of Art, Vytautas Magnus University

Organizing committee: Danutė Bacevičiūtė, Kęstutis Mosakas, Laurynas Norus, Denis Petrina, Justas Petronis, Augustas Pinkevičius, Aistis Žekevičius, Audronė Žukauskaitė
- **Event URL**: https://allevents.in/vilnius/the-artificial-mind-art-and-philosophy-after-ai/200030681830623
- **Event Categories**: art, business, conferences
- **Interested Audience**: 
  - total_interested_count: 190

## Ticket Details


## Event venue details

- **city**: Vilnius
- **state**: VL
- **country**: Lithuania
- **location**: Nacionalinė dailės galerija
- **lat**: 54.69684
- **long**: 25.27075
- **full address**: Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos prospektas 22, LT-08105 Vilnius, Lietuva, Vilnius, Lithuania

## Event gallery

- **Alt text**: The Artificial Mind: Art and Philosophy after AI
  - **Image URL**: https://cdn-az.allevents.in/events4/banners/84e938f456370ba474537e454f7ac92edb58fb8103dfc89cb40c1596413a9981-rimg-w1200-h1538-dc484848-gmir?v=1789016130

## FAQs

- **Q**: When and where is The Artificial Mind: Art and Philosophy after AI being held?
  - **A:** The Artificial Mind: Art and Philosophy after AI takes place on Thu, 24 Sep, 2026 at 10:45 am to Fri, 25 Sep, 2026 at 05:15 pm at Nacionalinė dailės galerija, Konstitucijos prospektas 22, LT-08105 Vilnius, Lietuva, Vilnius, Lithuania.
- **Q**: Who is organizing The Artificial Mind: Art and Philosophy after AI?
  - **A:** The Artificial Mind: Art and Philosophy after AI is organized by LKTI šiuolaikinės filosofijos seminarai.
- **Q**: Who is this event for? Is it right for me?
  - **A:** The Artificial Mind: Art and Philosophy after AI is ideal for art lovers, collectors, creatives, and anyone inspired by visual arts, installations, and exhibitions. Whether you're a first-time attendee or a longtime enthusiast in Vilnius, this event is thoughtfully curated to deliver a standout experience worth every moment. With 190+ people already showing interest, this is clearly an event worth adding to your calendar - don't miss out.

## Structured Data (JSON-LD)

```json
[
    {
        "@context": "https://schema.org",
        "@type": "Event",
        "name": "The Artificial Mind: Art and Philosophy after AI",
        "image": "https://cdn-az.allevents.in/events4/banners/84e938f456370ba474537e454f7ac92edb58fb8103dfc89cb40c1596413a9981-rimg-w1200-h1538-dc484848-gmir?v=1789016130",
        "startDate": "2026-09-24T10:45:00+03:00",
        "endDate": "2026-09-25T17:15:00+03:00",
        "url": "https://allevents.in/vilnius/the-artificial-mind-art-and-philosophy-after-ai/200030681830623",
        "eventStatus": "https://schema.org/EventScheduled",
        "location": {
            "@type": "Place",
            "name": "Nacionalinė dailės galerija",
            "address": {
                "@type": "PostalAddress",
                "streetAddress": "Konstitucijos prospektas 22, LT-08105 Vilnius, Lietuva",
                "addressLocality": "Vilnius",
                "addressRegion": "VL",
                "addressCountry": "LT"
            },
            "geo": {
                "@type": "GeoCoordinates",
                "latitude": "54.69684",
                "longitude": "25.27075"
            }
        },
        "eventAttendanceMode": "https://schema.org/OfflineEventAttendanceMode",
        "description": "(ENGLISH DESCRIPTION BELOW)\n\nKonferencijos pavadinimas „Dirbtinis protas“ nurodo į Claude'o Lévi-Strausso „Laukinį protą“ (La Pensée sauvage, 1962), pamatinį antropologijos veikalą, kuriame autorius teigia, kad „laukinis“ ir „civilizuotas“ mąstymas turi tą pačią epistemologinę architektūrą ir skiria",
        "organizer": [
            {
                "@type": "Organization",
                "name": "LKTI iuolaikins filosofijos seminarai",
                "url": "https://allevents.in/org/lkti-šiuolaikinės-filosofijos-seminarai/15074431",
                "description": "Šiuolaikinės filosofijos seminarai vyksta antradieniais kartą per mėnesį Lietuvos kultūros tyrimų institute (Saltoniškių g. 58), 216 aud., 13:00 (jei nenurodyta kitaip). "
            }
        ]
    }
]
```