🌴 𝐆𝐫𝐮𝐨𝐝ž𝐢𝐨 𝟏𝟏–𝟏𝟒 𝐝. 𝐤𝐢𝐧𝐨 𝐜𝐞𝐧𝐭𝐫𝐨 „𝐒𝐤𝐚𝐥𝐯𝐢𝐣𝐚“ 𝐞𝐤𝐫𝐚𝐧𝐚𝐬 𝐥𝐚𝐢𝐤𝐢𝐧𝐚𝐢 𝐭𝐚𝐩𝐬 𝐭𝐢𝐥𝐭𝐮 į 𝐀𝐫𝐠𝐞𝐧𝐭𝐢𝐧ą, 𝐩𝐚𝐬𝐢𝐭𝐞𝐥𝐤𝐢𝐚𝐧𝐭 𝐠𝐚𝐫𝐬𝐢𝐚𝐮𝐬𝐢𝐨𝐬 𝐋𝐨𝐭𝐲𝐧ų 𝐀𝐦𝐞𝐫𝐢𝐤𝐨𝐬 𝐦𝐨𝐭𝐞𝐫𝐬 𝐫𝐞ž𝐢𝐬𝐢𝐞𝐫ė𝐬 𝐋𝐮𝐜𝐫𝐞𝐜𝐢𝐨𝐬 𝐌𝐚𝐫𝐭𝐞𝐥 ž𝐯𝐢𝐥𝐠𝐬𝐧į. 𝐋𝐢𝐞𝐭𝐮𝐯𝐨𝐣𝐞 𝐛𝐮𝐬 𝐩𝐢𝐫𝐦ą 𝐤𝐚𝐫𝐭ą 𝐬𝐮𝐫𝐞𝐧𝐠𝐭𝐚 𝐩𝐢𝐥𝐧𝐚 š𝐢𝐨𝐬 𝐚𝐮𝐭𝐨𝐫ė𝐬 𝐫𝐞𝐭𝐫𝐨𝐬𝐩𝐞𝐤𝐭𝐲𝐯𝐚, 𝐤𝐮𝐫𝐢 𝐬𝐢𝐞𝐤𝐢𝐚 𝐬𝐮𝐩𝐚ž𝐢𝐧𝐝𝐢𝐧𝐭𝐢 ž𝐢ū𝐫𝐨𝐯𝐮𝐬 𝐬𝐮 𝐫𝐞ž𝐢𝐬𝐢𝐞𝐫ė𝐬 𝐧𝐮𝐨𝐬𝐞𝐤𝐥𝐢𝐚𝐢 𝐯𝐲𝐬𝐭𝐲𝐭𝐨𝐬 𝐤𝐢𝐧𝐨 𝐤𝐚𝐥𝐛𝐨𝐬 𝐝𝐫ą𝐬𝐚 𝐢𝐫 𝐭𝐢𝐤𝐬𝐥𝐮𝐦𝐮 𝐢𝐫 𝐤𝐚𝐫𝐭𝐮 𝐤𝐯𝐢𝐞č𝐢𝐚 𝐩𝐚𝐦𝐚𝐭𝐲𝐭𝐢 𝐀𝐫𝐠𝐞𝐧𝐭𝐢𝐧ą 𝐩𝐞𝐫 𝐣ą 𝐠𝐢𝐥𝐢𝐚𝐢 𝐩𝐚žį𝐬𝐭𝐚𝐧č𝐢𝐨𝐬 𝐢𝐫 𝐠𝐞𝐫𝐢𝐚𝐮, 𝐧𝐞𝐢 𝐛𝐞𝐭 𝐤𝐚𝐬 𝐤𝐢𝐭𝐚𝐬, 𝐬𝐮𝐩𝐫𝐚𝐧𝐭𝐚𝐧č𝐢𝐨𝐬 𝐤ū𝐫ė𝐣𝐨𝐬 𝐩𝐫𝐢𝐳𝐦ę.
Lucrecia Martel šiemet pristatė dar tik penktąjį savo ilgo metro filmą, tačiau jos kūryba yra tapusi šiuolaikinio kino klasika. Apie jos filmus parašyta ne viena knyga, o retrospektyvos reguliariai rengiamos pačiose įtakingiausiose pasaulio meno ir kino institucijose – Lincoln Center, MoMA, Tate, Pompidou ir kt. Jos filmai įstringa ilgam atmintyje savo įtaigia atmosfera – tai hipnotiškos jutiminės erdvės, kuriose tvyro nerimastinga įtampa tarp šeimos narių ir socialinių sluoksnių. Visa Martel kūryba pasižymi aštria kritine mintimi apie Argentinos praeitį ir dabartinės visuomenės būklę, kuriai perteikti ji neretai pasitelkia kandų humorą. Jos kamera visada artima herojų kūnams, garsas – tirštas ir daugiasluoksnis, o pasakojimas sulipdytas iš fragmentų, žvilgsnių ir nutylėjimų.
Saltos regione gimusi Martel tarptautinį pripažinimą pelnė savo debiutiniu filmu „Pelkė“, kurio premjera įvyko Berlinalėje ir kuris tapo geriausiu dešimtmečio Argentinos filmu. Jame režisierė per šeimos prizmę laisvai ir originalia forma perteikė aštrią viduriniosios klasės kritiką. Prodiusuoti vėlesnius jos filmus, kartu su broliu, ėmėsi Pedro Almodovaras. „Šventoji mergaitė“ ir „Moteris be galvos“ jau varžėsi dėl Kanų „Auksinės palmės šakelės“. Kartu su pirmuoju režisierės filmu jie sudaro vadinamąją Saltos trilogiją – mįslingų ir socialiai taiklių filmų ciklą, kritiškai žvelgiantį į Argentinos buržuaziją, patriarchatą ir galios struktūras kasdienybėje. Turbūt plačiausiai visame pasaulyje parodytas ketvirtasis režisierės filmas „Zama“ tyrinėjo kolonializmo ir rasizmo istoriją Argentinoje šiandien laikomas vienu svarbiausių XXI a. Pasaulio kino kūrinių.
Svarbus Martel kūrybos ypatumas yra tai, kad pradėjusi kurti ilgametražius filmus, ji neapleido ir trumposios kino formos. Retrospektyvoje pristatomi visi šiuo metu prieinami režisierės trumpo ir ilgo metro filmai, taip pat ir pats naujausias – šiemet Venecijos kino festivalyje parodytas dokumentinis filmas „Mūsų žemė“ apie sisteminį Argentinos rasizmą ir autochtonų žemių nusavinimą.
𝐋𝐮𝐜𝐫𝐞𝐜𝐢𝐨𝐬 𝐌𝐚𝐫𝐭𝐞𝐥 𝐫𝐞𝐭𝐫𝐨𝐬𝐩𝐞𝐤𝐭𝐲𝐯𝐚 𝐛𝐮𝐬 𝐫𝐨𝐝𝐨𝐦𝐚 𝐠𝐫𝐮𝐨𝐝ž𝐢𝐨 𝟏𝟏–𝟏𝟒𝐝. 𝐤𝐢𝐧𝐨 𝐜𝐞𝐧𝐭𝐫𝐞 „𝐒𝐤𝐚𝐥𝐯𝐢𝐣𝐚“.
🌴 ＰＲＯＧＲＡＭＡ
𝙺. 𝟷𝟷 𝚍. 𝟸𝟶:𝟶𝟶 𝙿𝚎𝚕𝚔ė (𝙻𝚊 𝙲𝚒𝚎𝚗𝚊𝚐𝚊, 𝟸𝟶𝟶𝟷)
𝙿. 𝟷𝟸 𝚍. 𝟷𝟾:𝟷𝟻 Š𝚟𝚎𝚗𝚝𝚘𝚓𝚒 𝚖𝚎𝚛𝚐𝚊𝚒𝚝ė (𝙻𝚊 𝚗𝚒ñ𝚊 𝚜𝚊𝚗𝚝𝚊, 𝟸𝟶𝟶𝟺)
𝙿. 𝟷𝟸 𝚍. 𝟸𝟶:𝟹𝟶 𝙼𝚘𝚝𝚎𝚛𝚒𝚜 𝚋𝚎 𝚐𝚊𝚕𝚟𝚘𝚜 (𝙻𝚊 𝚖𝚞𝚓𝚎𝚛 𝚜𝚒𝚗 𝚌𝚊𝚋𝚎𝚣𝚊, 𝟸𝟶𝟶𝟾)
Š. 𝟷𝟹 𝚍. 𝟷𝟼:𝟺𝟶 𝚃𝚛𝚞𝚖𝚙𝚊𝚖𝚎𝚝𝚛𝚊ž𝚒ų 𝚏𝚒𝚕𝚖ų 𝚙𝚛𝚘𝚐𝚛𝚊𝚖𝚊 (𝟸𝟶𝟷𝟶–𝟸𝟶𝟸𝟸)
Š. 𝟷𝟹 𝚍. 𝟸𝟶:𝟺𝟶 𝚉𝚊𝚖𝚊 (𝟸𝟶𝟷𝟽)
Š. 𝟷𝟺 𝚍. 𝟷𝟻:𝟹𝟶 𝙼ū𝚜ų ž𝚎𝚖ė (𝙽𝚞𝚎𝚜𝚝𝚛𝚊 𝚃𝚒𝚎𝚛𝚛𝚊, 𝟸𝟶𝟸𝟻)
✈️ Dėl įtempto grafiko, susijusio su filmo „Mūsų žemė“ platinimo kampanija Argentinoje, kur šis dabartinei valdžiai itin kritiškas filmas turėtų sulaukti prieštaringų reakcijų, Lucrecia Martel turėjo atšaukti savo vizitą Vilniuje, tačiau tik gavę ženklą iš jos, pažadame retrospektyvą pakartoti pavasarį, kai režisierė gastroliuos po Europą.
You may also like the following events from Taip toliau:
Also check out other
Entertainment events in Vilnius.
